Pagal www.voruta.lt/2017-03-02 „Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungai 90 metų (1927–2017)“

Ką Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga veikia dabar

LKKSS pirmininko pavaduotoja,
Kauno skyriaus pirmininkė
dr.Aušra Jurevičiūtė

 

 

1990 m. kovo 11-ąją buvo paskelbtas atkurtos Lietuvos nepriklausomybės aktas. Pirmuoju 1991 m. savanoriu yra laikomas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis. Atkurtos Lietuvos savanoriai parodė visam pasauliui ir, visų pirma okupantui, savo nenugalimą ryžtą siekti savo krašto laisvės ir nepriklausomybės. 1990 m. lapkričio 23 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje įvyko pirmoji atkurtos Lietuvos savanorių priesaika ir buvo perlaidotas Nežinom kareivis, žuvęs kovose su lenkais. Po to sekė 1991 m. sausio mėnesio įvykiai ir rugpjūčio pučas. Šie įvykiai pagimdė dar vieną savanorių kartą, kuris aktyviausioji dalis sumanė atkurti ir buvusią Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungą. Atkuriamasis suvažiavimas įvyko 1993 m. sausio 23 d., Vilniuje ir buvo nuspręsta atkurti LKKSS. Pirmuoju pirmininku išrinktas Vytautas Jasulaitis. Teisingumo ministerijai buvo pateikti Sąjungos įstatai, prašant juridiškai įregistruoti organizaciją. Prasidėjo trukdymai, reikėjo keisti kai kurias įstatų formuluotes. Nebuvo leista Sąjungos tiksluose įrašyti „Ginklu ginti Lietuvos nepriklausomybę“?
LKKSS atkūrimo procesas baigėsi 1996 m., kai buvo įkurti 10 Sąjungos skyrių, kurie turi savo vėliavas, pagamintas pagal tarpukario Sąjungos vėliavos pavyzdį. Atkurtos Sąjungos pirmininkais buvo: Valentinas Bartašiūnas, ats. kpt. Algirdas Petrusevičius, Vytautas Varkala, ats. plk. Antanas Plieskis. Dabar Sąjungai vadovauja ats. plk. Bronislovas Juozaitis. Laikinai pareigas ėjo, įvairiais sąjungai sunkiais momentais: Zigfridas Jankauskas, Audronė Veilentienė, ats. kpt. Nerijus Kundrotas.

Sąjungos tikslai: 1) saugoti ir ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę; 2) ugdyti tautinę, visuomenės pagarbą Lietuvos kariuomenei, saugoti jos istorinę atmintį; 3) rūpintis sąjungos narių ir jų šeimų socialinėmis garantijomis bei ginti jų teises; 4) rūpintis žuvusiųjų karių, savanorių, buvusių partizanų ir kitų Lietuvos nepriklausomybės gynėjų atminimo įamžinimu; 5) remti ir stiprinti Lietuvos kariuomenę; propaguoti Lietuvos kariuomenę visuomenėje; 6) vykdyti edukacinę veiklą suaugusiems ir vaikams; 7) organizuoti įvairius renginius, paskaitas, konferencijas ir dalyvauti projektuose ir renginiuose, susijusiuose su Sąjungos veiklos tikslais; 8) skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti Sąjungos tikslus ir uždavinius; 9) teikti siūlymus rengti ir tobulinti valstybės gynybą ir karo tarnybą bei karių pareigas ir teises reglamentuojančius įstatymus bei kitus teisės aktus ir kt.
Sąjunga veikia teritoriniu principu, 10-tyje apskričių. Pagrindinis LKKSS struktūrinis vienetas yra skyrius. LKKSS nariais gali būti 1941 m. birželio 23–28 d. sukilimo dalyviai, 1944–1953 m. partizaninio karo partizanai ir atkurtos Lietuvos 1990-1991 m. rugpjūčio 22 d. savanoriai ir Šaulių sąjungos nariai.

Mūsų organizacija aktyviai bendradarbiauja su visomis Lietuvos kariuomenę remiančiomis visuomeninėmis organizacijomis, dalyvauja bendruose renginiuose, konferencijose, Tautos karžygių atminimo įamžinime. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Krašto apsaugos ministerija. LKKSS yra visuomeninių organizacijų, remiančių krašto apsaugą, asociacijos narė. Kiekvienas skyrius glaudžiai bendradarbiauja su savivaldybėmis, mokyklomis, rengia įvairius žygius, ekskursijas ir akcijas, propaguoja karybą ir auklėja jaunimą Lietuvos meilės ir pasiryžimo ją ginti dvasia. Nepamiršta Sąjunga ir savų narių, vykdo įstatuose numatytas priemones, rūpinasi jų socialiniais reikalais, saugo savo narių atminimą, prižiūri iškilių asmenybių ir savanorių kapus, aktyviai dalyvauja jų įamžinime. LKKSS iniciatyva buvo surinktos aukos ir pastatytas antkapinis paminklas Pirmam Lietuvos savanoriui Kaziui Škirpai Kaune, Petrašiūnų kapinėse. O 2006 m. sutvarkytas brg. gen. Vlado Nagevičiaus kapas Kretingoje, senosiose kapinėse. Tai atlikti padėjo Krašto apsaugo ministerija, finansavusi Kauno skyriaus parengtą projektą. Šiam įamžinimui buvo renkamos ir aukos visoje Lietuvoje.
Sąjungos skyriai įsikūrę Lietuvos karininkų ramovių arba Lietuvos šaulių sąjungos patalpose.

2004 m. buvo įsteigtas Sąjungos medalis „Buvome, esame, būsime!“, kuriuo buvo apdovanoti 642 Sąjungos nariai ir iškilūs asmenys: I laipsniu – 88, II laipsniu – 554. Tarp Sąjungai nusipelniusių asmenų, šiuo medaliu yra apdovanoti: 1991 m. už Lietuvos nepriklausomybę žuvę Loreta Asanavičiūtė, Artūras Sakalauskas ir Gintaras Žagunis; LKKSS narys, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, LKKSS Kauno skyriaus Garbės narys, 1990 m. kovo 11-osios akto signataras Algirdas Patackas, rezistentas ir kunigas Alfonsas Svarinskas, gen. mjr. Jonas, Kronkaitis, gen. ltn. Arvydas Pocius ir kt. Šiais jubiliejiniais sąjungai metais Zigfrido Jankausko iniciatyva buvo sukurtas ir pagamintas jubiliejinis ženkliukas. Jis dviejų rūšių: sidabrinis numeruotas ir sidabruoto tampako. Kiekvienas sąjungos narys turi teisę įsigyti šį ženkliuką. Jais bus apdovanojami ir Sąjungai nusipelnę asmenys.
Mūsų organizacija ir dabar, tęsdama tarpukario organizacijos tradicijas, reaguoja į netinkamus vyriausybės ar savivaldybių sprendimus. Reiškia protestus įvairiais aktualiais Lietuvai klausimais. Turime tvirtą pilietinę poziciją. Buvo pareiškimai dėl Čečėnijos 1995 m., palaikė ir palaiko bei remia materialiai Ukrainos kovą. Sąjunga skyrė ir skiria lėšas ukrainiečių reabilitacijai, gydymui. Atskiri skyriai rinko ir renka aukas rūbais bei pinigais, kad paremti kovojančią Ukrainą. Klaipėdiečiai lankė Ukrainos karius ligoninėse.
Sąjungos skyriai veikdami savo apskrityje atlieka daug svarbių darbų įamžinant 1920-1923 m. kūrėjų savanorių ir 1944–1953 m. partizaninio karo partizanų atminimą. Utenos skyriaus iniciatyva 2000 m. buvo pastatytas koplytstulpis kūrėjui savanoriui Pranui Dauniui, jo šimtosioms metinėms ir vyko paminklinės lentos atidengimo šventė Utenos raj. Kuktiškių sen. Raudoniškės km. 2005 m. buvo paminėtos Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio ir Antano Pinkevičiaus žūties metinės ir pastatymas paminklinis akmuo Utenos raj. seniūnijos Papiškių km. Pastatytas kryžius Partizanų būrio „Aras“ 33 partizanų atminimui, jų nužudymo vietoje, Anykščių raj. Kurklių sen. Trakinių km. 2015 m. atnaujinti karių partizanų kapai ir pastatytas paminklas Anykščių raj. Debeikių sen. Papšių km.
Karaliaus Mindaugo Panevėžio skyrius Pasvalio būrys 2014 metų vasarą atstatė partizanų žeminę Daujėnų kaime,o 2015 m. metų vasarą– koplytstulpį savanorių kapinėse, Liudynės kaime, Velžio seniūnijoje. Tai padarė šio skyriaus kūrėjas savanoris Vilmantas Varanavičius. Šioje srityje pasižymėjo ir Klaipėdos skyrius, kurio iniciatyva pastatyti paminklai pokario partizanams atminti Šilutės, Klaipėdos, Kretingos raj., Palangoje.
Visi Sąjungos skyriai dirba pagal savo priimtus įstatus ir suskurtas tradicijas. Vieni rengia žygius, karines stovyklas bendradarbiaudami su Šaulių sąjunga. Kai kurie skyriai turi ir savo išskirtines tradicijas: Kauno skyrius kas metai pagerbia Prano Eimučio žūties dieną, kovo 18 d., ir prisimena visus Anapilin išėjusius kūrėjus savanorius, kai skyriaus nariai ir mirusiųjų artimieji susirenka į Šv. Mišias, kurias aukoja šio skyriaus narys kunigas Saulius Bytautas ir rėmėjas kunigas Tomas Karklys. Kas metai su Lietuvos atsargos karininkų sąjunga ir div. gen. Stasio Raštikio kariuomenės mokykla organizuoja ats. mjr. Kazimiero Skrinskos šaudymo varžybas. Kas penkis metus švenčia 1990 m. lapkričio 23 d.,pirmosios savanorių priesaikos, dieną. Aktyviai bendradarbiauja su Kovo 11-osios gimnazija, kartu švęsdami jų ir mūsų šventes, vykdami į ekskursijas: „Širvintai-Giedraičiai – savanorių keliais“, „Kėdainiai, Radviliškis – atmintis gyva“. 2016 m. Kovo 11-osios gimnazija šventė 50-metį, kuriame dalyvavo ir sveikino savo bičiulius, gimnazistus ir mokytojus, Kauno kūrėjai savanoriai.
LKKSS, dažniausiai Vilniaus skyriaus, nariai tradiciškai dalyvauja keliant vėliavą ant Gedimino kalno bokšto, sausio 1 d., taip tęsdami 1919 m. sausio 1 d. savanorių pradėtą tradiciją. Vilnius skyrius 2003 m. padėjo surengti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną Čiobiškyje ir minėjo partizano Antano Kraujelio žūties metines Papiškių kaime, kartu su Utenos skyriumi. 2004 m. surengė Didžiąją istorijos pamoką, skirtą Kosto Kalinausko 140-ųjų žūties metinių minėjimą Lukiškių aikštėje kartu su Vilniaus rajono moksleiviais. 2005 m. iškilmingai minėjo Kalniškių mūšio metines ir susitiko su Prezidentu Valdu Adamkumi. Taip pat prisidėjo statant paminklus Algimanto apygardos žuvusiems ir Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanams atminti ir dalyvavo šių paminklų atidarymuose. Rinko ir renka aukas ir perka knygas Vilniaus karšto mokykloms bei Ukrainos savanoriams ir gyventojams.
Panevėžio skyriaus pirmininko, šviesios atminties Stasio Kalvėno iniciatyva buvo išleista knyga “Buvome, Esame ir Būsime” apie LKKSS Panevėžio skyriaus savanorius. Panašaus turinio knygą išleido ir Marijampolės skyrius. Šis skyrius turi įsteigęs ir savo apdovanojimą. Klaipėdos skyrius nuo 2000 m., jau 17-tą kartą, sausio 13-14 d.,rengia naktinį pėsčiųjų žygį „Klaipėdos sukilėlių keliais“ ir remia bei įteikia prizus Jaunųjų šaulių žaidynių nugalėtojams.
Atskirai reikia paminėti renginius, kuriuose dalyvavo visi LKKSS nariai. 1999 m. atidengiant paminklinę lentą ant Karo medicinos pastato, kuri buvo skirta pirmųjų žuvusių Kauno gatvėje karių savanorių – Juozo Kalasiūno ir Antano Zambasevičiaus atminimui. 2007 m. Vilniuje, minint Sąjungos 80-metį, Sąjungos skyriai žygiavo Vilniaus gatvėmis su naujomis, atkurtomis, vėliavomis. Šiam jubiliejui KAM paskyrė beveik 5 tūkst. litų. Išskirtinis renginys buvo ir 2009 m. Kaune minint 1919 m. gegužės 11 d. pirmosios priesaikos 90-metį. Rotušės aikštėje į bendrą rikiuotę stojo Kauno įgulos kariai ir kūrėjai savanoriai, buvo laikomos Šv. Mišios ir vyko priesaika, atkartojant 1919 m. gegužės 11 d.priesaikos scenarijų.

O 2017 m. sausio 21 d. Sąjunga minėjo savo 90-metį. Minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Kauno Šv.  Arkangelo Mykolo (įgulos) bažnyčioje, kurias laikė kūrėjas savanoris, kunigas Saulius Bytautas ir LKKSS Kauno skyriaus rėmėjas kunigas Tomas Karklys. Po mišių, su skyrių vėliavomis, kūrėjai savanoriai žygiavo į Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelį pagerbti Nežinomo kareivio ir padėti jam gėlių. Atlikę šią šventą pareigą LKKSS nariai susirinko Kauno įgulos karininkų ramovėje į šventinį minėjimą. Dalyvavo apie 300 kūrėjų savanorių, kuriuos sveikino sąjungos pirmininkas ats. plk. ltn. Bronislovas Juozaitis, buvęs ilgametis pirmininkas ats. kpt. Algirdas Petrusevičius, Krašto apsaugos Savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno 2-osios rinktinės vadas plk. ltn. Vidas Grunda, LDK Birutės Karininkų šeimų moterų draugijos narės ir Kauno skyriaus pirmininkė Edita Almonaitienė, Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos nariai Vytautas Miliukas ir Gražina Gineitytė-Gerulskienė, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas dr. ats. kpt. Jonas Andriškevičius. Išskirtinę dovaną, kūrėjams savanoriams, padovanojo Kauno Kovo 11-osios gimnazijos gimnazistai surengę šventinį koncertą ir jos direktorius Stanislovas Milašius, padovanojęs Neringos Vosyliūtės, IV b gimnazijos klasės gimnazistės, nupieštą piešinį – LKKSS ženklo interpretaciją (Dailės mokytoja A. Unikauskienė). Šiam LKKSS jubiliejui gimnazija ruošėsi iš anksto. Todėl jubiliejaus išvakarėse galėjome susipažinti su mums skirtu tinklalapiu „Kauno savanoriai“ bei išleistu leidinuku „Savanorių ir partizanų keliais“, kuriuos parengė IV a gimnazijos klasės gimnazistės E. Majauskaitė, G. Ruseckaitė, L. Staškevičiūtė (mokytoja Irena Jurevičiūtė).

Šventinį pranešimą „Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungai 90-metų“, kuriame buvo pažvelgta sąjungos istorija, perskaitė LKKSS pirmininko pavaduotoja ir Kauno skyriaus pirmininkė dr. Aušra Jurevičiūtė. Šventiniame minėjime buvo priimta ir rezoliucija „Dėl Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio statuso“ už kurią balsavo visi susirinkusieji. Šia rezoliucija siekiama atstatyti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio statusą į pradinę jo padėti, nustatant, kad Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis yra valstybinis apdovanojimas, o ne ministerijos lygmens apdovanojimas.

Nors atšventėme LKKSS 90-metį, jos dar laukia daug darbų. Labai svarbu, kad Vilniuje nebūtų panaikintas, mūsų sąjungos garbės nario ir pirmojo savanorio, Kazio Škirpos gatvės pavadinimas. Šiuo klausimu LKKSS nariai vieningai gins šio iškilaus kario garbę, nes tai ir visų kūrėjų savanorių garbė. Kauno miesto savivaldybė įsiklausė į Sąjungos ir kitų visuomenininkų balsą ir gatvės pavadinimo nepanaikino. LKKSS laukia dideli darbai, kuriuos ji skirs Lietuvos 100-mečiui. Reikia įamžinti 1918-1923 m. savanorius. Tai jau daroma Ukmergėje, Alfonso Svarinsko parke bus pastatyti paminkliniai kryžiai sušaudytiems 17 ministrų. Mūsų organizacija dalyvauja šiame darbe, rašome straipsnius, renkame aukas tų paminklų pastatymui. Jie turėtų būti atidengti 2017 m. liepos 22 d. Ukmergės raj. Didžiosios kovos parke. Kauno skyrius su kitomis organizacijomis rengs projektą, kad atkurti sunaikintus savanorių kryželius Senosiose Kauno kapinėse, Vytauto pr. Sąjungos skyriai savo apskrityse stengiasi lentomis įamžinti visus savanorius jų gyvenimo vietose. Turi Sąjunga ir ambicijų išleisti 3-ąjį Savanorių žygių tomą (2 buvo išleisti 1937 m.) ir surinkti atsiminimus 1990–1991 m. kūrėjų savanorių ir išleisti tuos atsiminimus, kaip 4-tą Savanorių žygių tomą. Tai reikia padaryti iki 2027 m., kai minėsime savo organizacijos 100-metį.

Tačiau, norint atlikti tuos suplanuotus darbus, turime gerbti vienas kitą, padėti kuo galime ir dažniau būti kartu. Nesidalinti to, ko nėra. Juk laisvė yra, mes visi ją apgynėme ir dabar stovime jos sargyboje, nes nėra buvusių savanorių, jie visada lieka tokiais iki mirties. Visi žinome kas vyksta, kokia tarptautinė padėtis. Todėl turime kalbėti, priminti, kad turime būti pasiruošę aukotis dėl Tėvynės laisvės. Ne tik medaliai turi puošti mūsų krūtines, bet matomas ryžtas ir tvirtybė perduodama jaunimui, kad be tvirtos valios priešintis, mes niekas. Tai turi suprasti kiekvienas susitikęs su kūrėju savanoriu. Kalbėti apie pasipriešinimą mūsų pareiga, bet ir dar daugiau – būti pasirengus tam pasipriešinimui. O mūsų organizaciją, mūsų savanorių šeimą, turime puoselėti ir tvirtinti, kad kuo ilgiau išliktume ir kuo daugiau nuveiktume, o mūsų ryžtą perduotume jaunimui. Todėl esame ištikimi mūsų šūkiui, kuris puošia mūsų vėliavą –Buvome, esame, būsime!