Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2022 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 1VE-40 sudaryta Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisija į kurią, vadovaujantis Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo nuostatomis, kariai savanoriai (taip pat štabų darbuotojai), Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnai, Valstybės saugumo departamento pareigūnai, Muitinės departamento pareigūnai, policijos pareigūnai ir šauliai gali kreiptis dėl laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo.
Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės gynėjas – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ir vientisumui, įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams ar kariniams veiksmams, saugojo ar gynė valstybės sieną, kitus valstybinės svarbos ir ūkio objektus, kūrė krašto apsaugos struktūras, muitines, specifinėmis priemonėmis padėjo atkurti Lietuvos Respublikos valstybingumą, tarnaudamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jo struktūriniuose padaliniuose, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, Valstybės saugumo departamente, Lietuvos Respublikos policijoje, Lietuvos šaulių sąjungoje, ir prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 d., priklausydamas vienai iš šio straipsnio 2 dalyje išvardytų laisvės gynėjų grupių ir šio įstatymo 3–8 straipsniuose nustatytais teisiniais pagrindais.
Dėl teisinio statuso pripažinimo į Komisiją gali kreiptis Įstatymo 2–8 straipsniuose nustatytus laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo kriterijus atitinkantys asmenys. Jei asmuo miręs – jų artimieji giminaičiai (sutuoktiniai, tėvai, vaikai, įvaikiai, broliai ir seserys), taip pat krašto apsaugos ministras, vidaus reikalų ministras, Valstybės saugumo departamento direktorius, Muitinės departamento generalinis direktorius, Valstybės apsaugos tarnybos direktorius, LGGRTC generalinis direktorius, Lietuvos šaulių sąjungos vadas.
Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, išvardyti Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo bei jų apskaitos tvarkymo nuostatų, patvirtintų LGGRTC generalinio direktoriaus 2022 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1VE-28, 2 punkte, laikantis tų pačių nuostatų 3-6 punktuose nurodytos dokumentų pateikimo tvarkos.
Prašymo formą ir komisijos kontaktinius duomenis galima rasti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro svetainės skiltyje „Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisija“.