2017 m. lapkričio 24 d. Vilniuje prie Šiuolaikinio meno centro nuo ryto iki pietų vyko piketas, reikalaujantis, kad istorinio Laisvės kovų memorialo Lietuvos reprezentacinėje Lukiškių aikštėje statybos klausimas būtų sprendžiamas atsakingai
Piketą surengė Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios Brolijos pirmininkas, 1991-ųjų metų Lietuvos Parlamento gynėjas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus narys K. Gasparas Genzbigelis:
Dėkoju Antanui Namajuškai, Algiui Saulėnui, Tautvydui Budreikai, Antanui Šatui, Gediminui Kurpavičiui, Vytautui Diliui, Jonui Juodkai, Antanui Kliunkai, Petrui Gudmanui šiandien susirinkusiems į piketą (pikete leidžiama dalyvauti iki 15 žmonių) prie Šiuolaikinio meno centro, kur buvo vykdomas Valstybės reprezentacinės Lukiškių aikštės Laisvės kovų memorialo konkursas.
…Negalima šio projektų atrankos proceso vadinti konkursu, nes tai daugiau cirkas, o ne konkursas. Kultūros ministerija šiai grupei žmonių suteikė sprendimo teisę net 50 procentų balsu. Šioje komisijoje dalyvavo ir užsienio pilietis Anders Kreuger, kuris prieš 15 metų keistomis aplinkybėmis tapo Lietuvos piliečiu įgydamas dvigubą pilietybę. Tuo tarpu nuo pasipriešinimo okupaciniams rėžimams dalyvių ir nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų visuomeninės tarybos siūlytas žmogus buvo ciniškai atmestas. Ši organizacija jungia per 100 000 narių, dauguma jų garbaus amžiaus, grįžę iš tremčių, Sibiro mirties gulagų. Savaime aišku, jog šie žmonės negalėjo internetu rinkti paminklo Laisvės kovose žuvusiems.
Rinkomės priminti šiai margai tendencingai komisijai, kad ,,kultūrininkai“ renka ne kokį šiuolaikinio meno kratinį, bet Laisvės kovų aukoms atminti monumentą Lietuvos Valstybės reprezentacinėje aikštėje. Dabar belieka laukti balsavimo internetu ir komisijoje rezultatų. Deja, neaišku, kas ir kaip skaičiuos balsus. Tikėkimės jog lapkričio 27 d. viskas paaiškės. Gal sveikas protas nugalės?
Vis daugiau galime apčiuopti hibridinio karo prieš Lietuvą per kultūrą vykdomu elementų: istorinės tiesos klastojimą, istorinės atminties naikinimą, savo valstybės niekinimą, pasitikėjimo savimi ir aplamai norą gintis ar kurti savo šalį slopinimą. Aš bent matau labai pavojingas hibridinio karo apraiškas, panaudojant net ministerijų (ypač kultūros) darbuotojus. „Išplovus“ žmogaus smegenis, palaužus gebėjimą priešintis jokia ginkluotė nepadėtu. Ar mes leisime, kad po tokio paruošiamojo hibridinio karo ateis ir tankai žudyti mūsų vaikų ir visų artimųjų?
Todėl kviečiu KIEKVIENĄ SAVANORĮ daryti viską, kad išsaugotume mūsų pastangomis atkovotą Laisvę. Neleiskime valdžioje esantiems pražudyti VISOS LIETUVOS LAISVĖS. Jeigu matome vykstantį hibridinį karą prieš Lietuvą, tai įvardinkime ir tuos, kas tą karą vykdo ar padeda vykdyti. Nes jau seniai aišku, kad tai yra daroma ir mūsų piliečių pastangomis, įveliant ir politikus.
Nepabūgome „alfos“ galvažudžių, savo noru atėję susikaupę prisiekėme. Prieš tai kunigams – Algimantui Keinai ar Robertui Grigui –išpažinome savo gyvenimo klaidas, mintimis ir žodžiais atsiprašėme Dievo ir artimųjų. Manau, kad niekas nesitikėjo likti gyvas, daugelis prisiminė savo giminėje buvusius Lietuvos partizanus, karininkus, tremtinius. Mes jautėme su jais tą nenusakomą artumą ir ryšį. Tai buvo didžiulė moralinė atrama vertusi pakartoti tai, ką atliko jie, vedami meilės artimui ir savo gimtinei.
Todėl negalime ir šiandien trauktis į savo asmeninius gyvenimus, jausdami, kad atkovotos laisvės vėl tyko pavojus. Priešas nusitaikė į nesutvirtėjusius po okupacijos, lengvai pažeidžiamus žmones, kurie nežino ir nenori žinoti Laisvės kainos. Todėl skaudu, kad vadinamieji „kultūros ir meno žmonės“ vėl kaip ir 1940 m. tampa putinistų įrankiais hibridinio, propagandinio karo fronte prieš savo šalį. Buvau šokiruotas, kad tie patys „menininkai“ prie V. Kudirkos paminklo priešinosi šauktinių tarnybai, šūkalojo prieš NATO. Taip buvo suorganizuotas visas verktinių koncertas. Šiandien, tik jau aukštesnio lygio „kultūrininkai“ užsipuolė Laisvės karį – Vytį ir tai jau daro stebint premjerui , ministrams ir Seimo valdantiesiems. Gal jie mano, jog mes juos vėl apginsime nuo galimo okupanto. Manau pats laikas yra pareikalauti iš jų pačių ATSAKOMYBĖS kol ne vėlu.