„Kardas“ 2011 m. Nr. 5 (452) 34-37 psl.

Mokomasis junginys – reguliariosios kariuomenės pradžia

Gediminas Radvilas

Krašto apsaugos departamento Mokomasis junginys buvo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės kovinis dalinys. Iš jo prieš du dešimtmečius išaugo didžiausias ir svarbiausias šalies karinių pajėgų vienetas motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“. Norėdami suprasti, kaip jau 1991 m. pradžioje jaunai Lietuvos valstybei sudėtingomis sąlygomis (kruvinieji Sausio įvykiai ir vėlesni sovietinės kariuomenės siautėjimai, ekonominės Kremliaus sankcijos) per trumpą laiką pavyko suformuoti Mokomąjį junginį – daugiau nei tris šimtus karių turintį karinį vienetą, turime atsigręžti į pačią krašto apsaugos sistemos formavimo pradžią.

Mokomojo junginio karių rikiuotė ir vadas Česlovas Jezerskas Nepriklausomybės aikštėje, prie saugomų parlamento rūmų. 1991 m.

Kariuomenės užuomazgos

Paskelbusi Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo aktą Lietuva, nelaukdama, kol ją pripažins pasaulis ar iš šalies Maskvos kryptimi pajudės pirmieji okupacinės kariuomenės ešelonai, pradėjo formuoti savo reguliariąsias ginkluotąsias pajėgas.
1990 m. balandžio 25 d. buvo įkurtas Krašto apsaugos departamentas (KAD) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jam buvo pavesta nedelsiant organizuoti valstybės sienos ir strateginių objektų apsaugos ir karių rengimo sistemą. Per vasarą iš atkurtų Šaulių sąjungos ir Atsargos karininkų sąjungos narių, Sąjūdžio mitingų žaliaraiščių, sovietinėje armijoje tarnavusių lietuvių karininkų ir kitų patriotiškai nusiteikusių piliečių KAD subūrė pirmąsias sukarintas savanorių formuotes. 1990 m. lapkričio 23 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje per šimtą Vilniaus ir Kauno krašto apsaugos savanorių bei KAD karių dalyvavo Giedraičių kautynėse 1920 m. žuvusio Nežinomojo lietuvio kareivio palaikų perlaidojimo ceremonijoje, iškilmingai prisiekė ginti savo šalies nepriklausomybę. Po pusės šimtmečio sovietinės okupacijos metų kauniečiai vėl šventė Kariuomenės dieną, sveikino parade žygiuojančius Lietuvos karius.
Ne vienas šiose iškilmėse juodą paradinę uniformą vilkėjęs vyras tapo netrukus oficialiai įkurtos KAD Atskirosios apsaugos kuopos kariu. Sparčiai didėjant norinčiųjų tarnauti vyrų skaičiui, greitai buvo suformuota Atskiroji apsaugos kuopa, jos vadu paskirtas buvęs garsus imtynininkas Česlovas Jezerskas, pusmetį jau vadovavęs vienai pirmųjų karinių formuočių, konspiracijos sumetimais vadintai Kariniu techniniu sporto klubu.
1991 m. sausio 2 d. pagal patvirtintus etatus į KAD Apsaugos kuopą buvo priimta per šimtą karių. Per dramatiškus Sausio įvykius KAD Apsaugos kuopos kariai kartu Jono Gečo vadovaujamais Krašto apsaugos tarnybos savanoriais ir tūkstančiais laisvės gynėjų nuo sovietinės kariuomenės agresijos saugojo svarbiausią Lietuvos valstybingumo simbolį – prof. Vytauto Landsbergio vadovaujamos Aukščiausiosios Tarybos rūmus.
Po Sausio įvykių okupacinė kariuomenė ir toliau demonstravo brutalią jėgą, rengė išpuolius prieš pasieniečius, blokavo transporto magistrales, persekiojo šaukiamojo amžiaus vaikinus. Šiai prievartai priešinosi vis daugiau šalies piliečių.
1991 m. sausio 17 d. buvo įteisintas savanorių statusas – įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT). KAD generalinio direktoriaus Audriaus Butkevičiaus įsakymu 1991 m. vasario 22 d. buvo sujungtos Atskiroji apsaugos ir Garbės sargybos kuopos ir įkurtas Mokomasis junginys. Junginio vadu buvo paskirtas Česlovas Jezerskas. Tą pačią dieną Mokomojo junginio štabo viršininku buvo paskirtas Liutauras Paužolis, 1-osis kuopos vadu – Rimantas Baltušis, 2-osios kuopos vadu – Pranas Kasteckas. Greitai prie junginio buvo prijungta Kauno kuopa (du būriai). Mokomasis junginys buvo įkurdintas šalia Aukščiausios Tarybos rūmų, buvusių Lietuvos SSR profesinių sąjungų centro tarybos patalpose (dabar –Seimo III rūmai, Gynėjų g. 3), kadangi niekas negalėjo garantuoti, kad Sausio 13-ąją beginklius žmones prie Vilniaus Televizijos bokšto žudę okupacinės kariuomenės daliniai kada nors nepabandys užimti ir parlamento.

Savigyna, rikiuotė ir kiti dalykai

Po atkuriamos Lietuvos kariuomenės pirmųjų karininkų laipsnių suteikimo ceremonijos Nacionaliniame dramos teatre premjero G. Vagnoriaus ir parlamento vadovo V. Landsbergio sveikinimai. 1991 m. gruodžio 30 d.

Tarp svarbiausių Mokomajam junginiui šalies Vyriausybės iškeltų uždavinių buvo kartu su Kaune pradėjusiais veikti Karininkų kursais rengti specialistus atkuriamai Lietuvos kariuomenei. Norinčiųjų stoti į Mokomąjį junginį buvo kur kas daugiau, nei skirta etatų, dėl to buvo daroma griežta kandidatų atranka.
Junginio vadas Č. Jezerskas leidinyje „Karys“ (1991 m., Nr. 5) yra detaliai išdėstęs, ko buvo mokomi kariai, kokia buvo jų dienotvarkė.
Tuo metu labai trūko lietuviškos karinės mokomosios literatūros, todėl daugiausia laiko junginio kariai leido kovinės savigynos treniruotėse (karatė, sambo, dziudo) ir rikiuotės pratybose. Sovietinėje kariuomenėje tarnavę karininkai, sporto meistrai, vienas kitas civilis specialistas junginio karius taip pat mokė taktikos, ginkluotės, parašiutizmo, topografijos, ryšių, pirmosios medicinos pagalbos teikimo pagrindų.
Įprasta karių dienotvarkė buvo tokia: kėlimasis 7 val., iki 8 val. mankšta, tvarkymasis (ilga eilutė prie praustuvo), 8.45 val. rikiuotė, po jos pusryčiai ir pirmosios paskaitos, pratybos. 13.30 val. rikiuotė, pietūs. 15.30–18 val.– vėl pratybos. 18.45 val. vakarienė. 19.45–22 val. saviruoša, individualus skyrininkų darbas su mokomais kariais. 23 val. vakarinis junginio karių patikrinimas ir miegas. Žurnalisto paklaustas, kuo skiriasi tarnyba lietuviškame junginyje nuo tarnybos sovietinėje kariuomenėje, Č. Jezerskas atsakė: „Junginyje vieni savanoriai, susirinkę be jokios prievartos. Rikiuotės pratybos vyksta pagal senosios Lietuvos kariuomenės statutą. Žymiai geriau žmonės maitinami (…) Žymiai daugiau dėmesio skiriama fiziniam pasiruošimui, dvikovinėms sporto šakoms.
Vartydami ats. plk. ltn. dr. Gintauto Surgailio parengtą leidinį „Krašto apsaugos departamento generalinio direktoriaus įsakymai. 1990–1991 m.“, kitus autoriaus darbus, nagrinėjančius KAS atkūrimo istoriją, randame nemažai detalių apie karių aprangą, ginkluotę, sužinome apie junginyje vyravusią vidinę tvarką.

Kovinės savigynos treniruotė Aukščiausiosios Tarybos rūmų koridoriuje.

Mokomojo junginio kariai dėvėjo naujas žaliai samaninės spalvos karines uniformas. Siekiant, kad junginyje būtų laikomasi tarnybinio pavaldumo, 1991 m. kovo 8 d. KAD generalinio direktoriaus įsakymu kariams buvo leista nešioti laikinus (iki bus suteikti kariniai laipsniai) pareigas žyminčius ženklus. Pavyzdžiui, junginio kuopos vado uniformos skiriamasis ženklas buvo dvi geltonos trikampės žvaigždutės ant antpečių, būrio vado – viena žvaigždutė. Kuopininko pareigas žymintis antsiuvas – keturios laužtinės juostelės, būrininko – trys, skyriaus vado – viena juostelė.
Junginio ginkluotę sudarė keletas Kalašnikovo automatų, vienas trofėjinis ukrainiečių padovanotas Degteriovo kulkosvaidis, o visa kita – medžiokliniai šautuvai, buteliai su padegamuoju skysčiu, iš parlamento rūmų turėklų išplėšti metaliniai strypai.
1991 m. Kovo 11-ąją, po pirmųjų šalies nepriklausomybės atkūrimo metinių proga surengto iškilmingo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos posėdžio KAD Mokomojo junginio kariai dalyvavo Nepriklausomybės aikštėje vykusioje šventinėje rikiuotėje. Junginio kariai kartu su Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) suformuota kolona žygiavo parade, iškilmingai prisiekė ginti Tėvynę.
Mokomasis junginys ir SKAT toliau vykdė sustiprintą Aukščiausiosios Tarybos, kitų svarbių objektų apsaugą. Ištisą parą vyrai budėjo sargybos postuose, patruliavo pastatų prieigose, artimesnėse gatvėse. Mokomojo junginio štabas apie paros įvykius privalėjo raštu operatyviai informuoti KAD generalinį direktorių.

1991 m. liepos pabaigoje buvo patvirtinta nauja Mokomojo junginio struktūra:

  • Garbės sargybos kuopa (vadas Rimantas Baltušis);
  • Specialios paskirties oro desanto būrys (vadas Pranas Kasteckas);
  • Kauno kuopa (vadas Mokomojo junginio vado pavaduotojas Jonas Vytautas Žukas);
  • Panevėžio kuopa (vadas Mokomojo junginio vado pavaduotojas Algis Vaičeliūnas).

Kartu buvo padidintas Mokomojo junginio karių skaičius. Pagal patvirtintus etatus 1991 m. rugpjūčio 1 d. Česlovo Jezersko vadovaujamame Mokomajame junginyje tarnavo 322 kariai.

Visom paros valandom

Grėsmė Lietuvos nepriklausomybei 1991 metais vėl padidėjo Rugpjūčio pučo Maskvoje dienomis. Įvairiose mūsų šalies vietose daugėjo okupacinės kariuomenės ir sovietų kolaborantų išpuolių prieš Lietuvos karius ir gyventojus, pro parlamentą, kaip ir Sausio įvykių dienomis vėl žlegėjo tankų kolonos.
Rugpjūčio 19 d. Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V. Landsbergio vadovaujamame Lietuvos Respublikos laikinosios gynybos vadovybės posėdyje buvo vienu balsu nutarta – toliau saugoti ir ginti svarbiausius šalies objektus, į jų sąrašą įtraukti ir Vidaus reikalų ministerijos pastatą.

Mokomojo junginio kariai pasirengę šuoliams su parašiutu.

KAD generalinio direktoriaus 1991 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu „Dėl KAD padalinių veiksmų ypatingos situacijos metu“ SKAT, KAD Mokomajam junginiui, Pasienio apsaugos tarnybai buvo įsakyta ginklu ginti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės rūmus. Įsakyme taip pat nurodoma: „TSRS ginkluotosioms pajėgoms užėmus Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės rūmus, organizuoti ir vykdyti pilietinio pasipriešinimo akcijas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, naudojant nesmurtinio pasipriešinimo metodiką.“
Nedelsiant buvo sustiprinta aukščiausių valdžios institucijų pastatų ir jų prieigų apsauga – patalpose ir kiemuose buvo sustiprinti ir įrengti nauji kontrolės postai, užminuotas prieštankinis griovys prie Neries ties Aukščiausiosios Tarybos rūmais.
Kokia įtampa pučo Maskvoje dienomis tvyrojo saugomuose Aukščiausiosios Tarybos rūmuose, rodo kad ir šios KAD vadovo A. Butkevičiaus 1991 rugpjūčio 21 d. pasirašyto įsakymo eilutės: „Siekdamas gauti kuo išsamesnę informaciją iš KAD sistemos padalinių, įsakau pateikti KAD Informacijos tarnybai visą turimą informaciją pagal grafiką: (…) Mokomasis junginys – visom paros lyginėm valandom + 10 min. (t. y. 00.10, 02.10, 04.10 ir t. t.). Jeigu kuri nors tarnyba gauna ypač svarbią informaciją, tai perduoda ją (…) nedelsiant. Informacinė tarnyba privalo pateikti informaciją KAD generaliniam direktoriui visom paros nelyginėm valandom…
Prisimindamas dramatiškas 1991 m. rugpjūčio dienas tuometinis Mokomojo junginio vadas Č. Jezerskas pasakojo: „Pagaliau gaunu ilgai lauktą įsakymą, kad svarbiausius Lietuvai objektus ginsime su ginklais… Skirstau automatus ir gėriuosi vyrais. Ramūs, išdidūs, visi žino savo vietas ir užduotis… Pakaitom žiūrime televizorių. Ekrane Maskva. Tūkstančiai žmonių, barikados. Viskas taip, kaip Lietuvoje sausį. Rusija nepasiduos!.. Mūsų stovykloje nuotaika pakili, o priešai bėga… OMON’as paliko Policijos akademijos pastatą. Važiuojam žiūrėti… KAD vyrai reikalingi. Kol teisėti šeimininkai neturėjo apsaugos, mūsiškiai saugojo iš SSKP atsiimtus objektus…“ („Karys“, 1991 m. Nr. 10).
Žlugus kariniam pučui Rusijoje, Lietuva sugrįžo į pripažintų nepriklausomų pasaulio valstybių politinį žemėlapį. Prasidėjo ramesnis ir nuoseklesnis – nors Rusijos kariuomenė dar neskubėjo išsikraustyti – mūsų ginkluotųjų pajėgų kūrimo, stiprinimo ir plėtros etapas.
1991 m. lapkričio 14 d. Mokomasis junginys buvo performuotas į Greitojo reagavimo motodesantinę brigadą. Junginio kuopos buvo prilygintos batalionams. 1991 m. gruodžio 30 d. Mokomajame junginyje tarnaujantiems vyrams buvo suteikti pirmieji Lietuvos karininkų laipsniai.

Iš plk. ltn. Gintaro Vidzicko, 1991 m. ėjusio Mokomojo junginio IV būrio skyrininko pareigas, prisiminimų:
„Be kasdieninių užsiėmimų, turėjome ir kovines užduotis. Mūsų IV būrys aliarmo atveju buvo atsakingas už barikados, kuri stovėjo Gedimino prospekte su užrašu „Lietuvos širdis“, gynybą. Dalis mūsų būrio karių saugojo mažesnius objektus, tačiau įspūdingiausia būdavo sargyba Vyriausybės rūmuose (dabar ten įsikūrusi Užsienio reikalų ministerija). Gal ne tiek sargyba, kiek ėjimas iki objekto rikiuote su lietuviška uniforma. Tos kelios minutės būdavo nuostabios: žmonių palaikymas, pagarbos šūksniai – nepakartojamas jausmas.“

Bendražygiai

Daugelis karių, prieš du dešimtmečius pradėjusių tarnybą pirmosiose sukarintose KAD formuotėse ir Mokomajame junginyje, vėliau sėkmingai tarnavo „Geležinio Vilko“ batalionuose, siekė tarnybinės karjeros aukštumų. Buvęs Mokomojo junginio vadas, dabar ats. brg. gen. Č. Jezerskas vadovavo iš junginio išaugusiai „Geležinio Vilko“ brigadai. Buvęs KAD Mokomojo junginio vado pavaduotojas, Kauno kuopos vadas brg. gen. J. V. Žukas vadovavo „Geležinio Vilko“ brigadai, šiuo metu yra Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas. Buvęs KAD Mokomojo junginio vado pavaduotojas, Panevėžio kuopos vadas brg. gen. A. Vaičeliūnas ėjo „Geležinio Vilko“ brigados štabo viršininko pareigas, vadovavo Lietuvos kariuomenės Jungtiniam štabui, dabar eina Lietuvos karinio atstovo pareigas NATO Vyriausiojoje jungtinių pajėgų Europoje vadavietėje Monse (Belgija).
2011 m. Sausio 13-osios išvakarėse pagal seną tradiciją nuo priešo gintuose parlamento rūmuose susitikę ir prie liepsnojančių atminimo laužų pabendravę Mokomajame junginyje tarnavę „vilkai“ subrandino idėją paminėti Mokomojo junginio įkūrimo 20-metį.
Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvykusiame Mokomojo junginio įkūrimo 20-ųjų metinių minėjime kalbėję krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, buvęs parlamento gynėjas, KASP vadas, dabartinis Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius pabrėžė, kad Mokomasis junginys buvo pirmasis atkuriamos Lietuvos kariuomenės kovinis dalinys, padėjęs tvirtus pamatus kurti ir stiprinti reguliariąsias mūsų šalies ginkluotąsias pajėgas.
Lietuvos karo akademijos prorektorius doc. dr. Valdas Rakutis apžvelgė Mokomojo junginio istoriją. Pranešėjas pažymėjo, kad Karo akademijoje rašoma šio dalinio istorija, leidinys papildys LKA knygų seriją „Lietuvos kariuomenės istorija“.
Pasak leidinio sudarytojo kpt. Artūro Katiliaus, Mokomojo junginio istorija rašoma, remiantis junginyje tarnavusių karių prisiminimais ir sukaupta archyvine medžiaga. Tarp svarbių informacijos šaltinių – junginyje ir „Geležinio Vilko“ brigadoje tarnavusių plk. ltn. A. Demeniaus, mjr. P. Kastecko ir mjr. A. Gaiževskio tvarkoma interneto svetainė www.vilkuklubas.lt.


 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.