Bitininkas statys paminklą Lietuvai

Irma Dubovičienė

Sunkiausia darbo dalis jau atlikta – leidimai paminklui gauti.Aktyvieji bitininkai Antaną Mindaugą Gelumbauską žino ne tik kaip motinėlių augintoją, bet ir kaip teisybės ieškotoją, kovotoją.

Laisvės kovų dalyvio ir Lietuvos savanorio interesų ratas kur kas platesnis nei jo bitynas.

Mažeikiai ar Ariogala?

Kaip ir kitur Lietuvoje, Vilniaus susivienijimo bitininkai jau pasirengė kitą savaitgalį vykti į Mažeikius – į tradicinę respublikinę šventę. Norėtų keliauti į metinį bičiulių renginį ir A.Gelumbauskas, tačiau traukia ir Ariogala, kur tuo pačiu metu kasmet renkasi Lietuvos partizanai, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, laisvės kovų dalyviai.
Partizaninė kova už Lietuvos nepriklausomybę jam, pokario vaikui, yra gyva istorija. Lietuvos savanorio ir aktyvaus partizanų rėmėjo sūnus gimtuosiuose namuose Sūsninkų kaime (Kalvarijos vlsč.) paslapčia klausydavosi vyrų naktinių kuždesių. Girdėdavo: suėmė, nušovė tai vieną, tai kitą partizaną. Iš šio Suvalkijos kaimo į partizanus išėjo 41 vyras, ir nė vieno – į stribus.
Šiais metais įvairiuose bičiulių suėjimuose ypač aktyviai buvo diskutuojama dėl bitininkų šventės datos. Vilniaus susivienijime klausimą kėlė A.Gelumbauskas. Jis netgi siūlė bitininkų ir rezistencinės kovos dalyvių renginius sujungti į vieną.
Patriotiškai nusiteikę bitininkai šiemet tarp Ariogalos ir bičiulių šventės renkasi, atrodo, jau paskutinį kartą. Atsižvelgdama į pageidavimus Bitininkų sąjunga tradicinį renginį ketina paankstinti.

Sovietmečiu prilipo keistuolio etiketė

Sėdime kukliame A.Gelum bausko būste „Žilvičio“ sodininkų bendrijoje. Tame pačiame name, kuriame jo savininkas sovietmečiu slėpdavo Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, mat talkino jos leidėjams. Pogrindinis leidinys buvo spausdinamas kitame – „Riešuto“ sodų masyve. Su leidėjais V.Lapieniu, kun. K.Matulioniu ir kt. A.Gelumbauską supažindino J.Puodžiukas, taip pat bitininkas.
A.Gelumbauskas kroniką pasiūlydavo patikimesniems žmonėms, taip pat ir sodininkams, nors tais laikais jam buvo prisegta keistuolio, maištininko etiketė. Kai kas mestelėdavo ir kandesnį žodį – banditas. Tiesaus būdo žmogus niekada neslėpė savo priešiško nusiteikimo sovietų valdžiai. Neslėpė ir to, kad 1956 m. Kaune dalyvavo jaunimo demonstracijoje Vengrijai paremti.
Siūlant paskaityti pogrindinę spaudą, kartais tekdavo ir apsirikti. „Tačiau ne visi ir saugumiečiai įskųsdavo valdžiai“, – tvirtina bitininkas. Jis nebuvo tampomas po kalėjimus, vis dėlto negalėjo dirbti pagal specialybę, turėjo tenkintis kiemsargio darbu. Šeimą išlaikyti padėjo bitės.
Namuose nesant šeimininko, kaip galima buvo suprasti iš pėdsakų, kartais čia būdavo vykdomos kratos

Pats nubraižė eskizą

Bitininkas sodo namelyje sovietmečiu slėpdavo Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, talkino jos leidėjams. Raimundo Šuikos nuotrauka

Kambarėlyje kvepia medumi ir pikiu. Greta stovi drobe pridengtas medsukis, termostatas su bičių motinėlėmis. Ant sienos – V.Kudirkos portretas ir „Tautiška giesmė“.
Šeimininkas ant stalo padeda dokumentų aplanką. Jame – žygių dėl teisės statyti paminklą Lietuvos tūkstantmečiui istorija. Taip pat ir paties sukurtas eskizas – lauko akmenų postamentas, virš kurio turėtų iškilti kryžius. Tai nėra galutinis sprendimas – vyras ketina tartis su architektais, istorikais.
Sumanymui įgyvendinti A.Gelumbauskas dar prieš trejus metus nusižiūrėjo prie pat kelio esančią, gerai apžvelgiamą vietą, kurioje stūkso neveikiantis prekybos kioskas. Tai „Ąžuolo“ sodininkų bendrijos teritorijoje esanti iš valstybės nuomojama žemė. Bitininkas yra šios bendrijos, esančios vos už kelių žingsnių nuo „Žilvičio“, narys ir ketina čia persikelti.
Teko išstudijuoti nemažai įstatymų, susirašinėti su įvairiomis institucijomis. Bene sunkiausia dalis jau įveikta. Sodininkų bendrijos visuotinis susirinkimas neprieštaravo, kad būtų pastatytas paminklas. Šių metų gegužę iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos atėjo ilgai lauktas leidimas paminklui statyti.

Savo lėšomis

Didžiausias pernai septyniasdešimtąją vasarą pasitikusio bitininko turtas – švari sąžinė, dorais žmonėmis užauginti vaikai, apdovanojimai. Tarp jų – už Parlamento gynybą pelnytas Sausio 13-osios atminimo medalis, medaliai už nepriekaištingą tarnybą Lietuvos savanorių gretose bei Šaulių sąjungoje, Valstybės nepriklausomybės paskelbimo dieną šiemet įteiktas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis.
Tačiau statyti paminklą A.Gelumbauskas ėmėsi savo jėgomis. Tokią sąlygą sodininkų bendrija iškėlė iš anksto. „Akmenis surinkti, sumūryti galiu pats“, – sako patriotiškai nusiteikęs bitininkas. Vis dėlto pripažįsta, kad be finansinės paramos neišsivers. Teks ieškoti rėmėjų.