2018 m. sausio 19 d. penktadienį 22.00 val. iš Palangos į Klaipėdą 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvių keliu. Atstumas 25 km.
Klaipėdos krašto sukilimo dalyviai Rimkuose. 1923 m. sausis
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyrius kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-ąja rinktine, padedant Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iąjai rinktinei, Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionui bei Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos Klaipėdos įgulos aptarnavimo centrui, kviečia visus karius ir šalies piliečius Lietuvos valstybės šimtmečio paminėjimą pradėti dalyvaujant septynioliktame tradiciniame pėsčiųjų nakties žygyje „Klaipėdos sukilėlių keliais”.
Žygis skiriamas Lietuvos kariuomenės šimtmečio pažymėjimui
Daugiau informacijos apie žygį http://www.savanoriams.lt/naujienos.htm
Besiruošiant žygiui siūlytume pažiūrėti Rimo Bružo 2014 m. sukurtą dokumentinį filmą apie sėkmingiausią tarpukario Lietuvos karinę operaciją – Klaipėdos sukilimą
Klaipėdos krašto savanorių armijos paradas. Klaipėda, 1923 m. sausio 20 d. LCVA
Priėmus vasario 16 d. aktą Lietuvos valstybė buvo atkurta, tačiau apluošinta – be sostinės ir vakarinių žemių. 1919 m. Taikos konferencijoje jos pirmininkas Georges Clemenccau pripažino, kad Lietuvos vakarinės žemės yra lietuviškos ir neteisinga būtų jas perduoti Vokietijai todėl įsigaliojus Versalio sutarčiai, 1920 m. Klaipėdos kraštą administruoti buvo pavesta Prancūzijai.
Lietuvos pozicijos šiame krašte nebuvo labai stiprios, tik 1919 m. pabaigoje pradėjus remti lietuvininkų aktyvistus, jos šiek tiek sustiprėjo. Politiniuose sluoksniuose brendo idėja dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos.
1922 m. rudenį Lietuvos kontražvalgybos vadas atvyko į Klaipėdą ištirti vietinių gyventojų nuotaikų ir įsitikino, kad vietinių jėgų prisijungimo akcijai įvykdyti nepakaktų.
Tuo tarpu Europos politiniuose sluoksniuose plito idėja dėl laisvojo miesto statuso suteikimo Klaipėdai. Tuo buvo suinteresuota ir Lenkija, turėjusi pretenzijų ne tik į Klaipėdą, bet ir į visą Lietuvos teritoriją.
Legaliai atkovoti Klaipėdą nebuvo įmanoma – o kaip tai padaryti ? Politikai ieškojo būdų, kaip pridengti šią akciją. Jie vykdė konsultacijas su vokiečiais ir gavo neoficialų pritarimą. Kitas sąjungininkas buvo Sovietų Rusija.
1922 m. įvyko slaptas Ernesto Galvanausko vyriausybės posėdis dėl sukilimo organizavimo. Sukilimo dalyvių gretose buvo numatyti šauliai, kariuomenės būriai, apie 300 savanorių.
Seimo nariai nebuvo informuoti. Istorikai išsiaiškino, kad sukilimo organizavimo klausimu tarpusavyje komunikavo ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas, kontražvalgybos vadas Jonas Polavinskas –Budrys, generalinio štabo viršininkas ir oficialus sukilimo vadovas Erdmanas Simonaitis. 1923 m. sausio 9 d. traukinys su sukilėliais išvyko iš Kauno į Šiaulius, kur visi buvo perrengti civiliniais rūbais, po to vyko į Mažeikius. Nors operacija buvo vykdoma slaptai, prancūzų įgula Klaipėdoje turėjo žinių apie galimą lietuvių puolimą.
Iš Mažeikių akcijos dalyviai keliomis kolonomis žygiavo per Girulius ir Gargždus į Klaipėdą. Klaipėdoje juos pasitiko prancūzų įgula, centre vyko mūšiai, buvo žuvusių. Sausio 15 d. užimta prefektūra, prancūzų įgula kapituliavo. Buvo paskelbta, kad miesto žmonės išreiškė savo valią.
Europos politikai aiškinosi, kas stovi už Kauno. Lenkai siūlėsi atstatyti buvusią padėti, bet pabijota Sovietų Rusijos įsikišimo.
(www.technologijos.lt)