← Į skyriaus pradžią

— Vytautas Bulvičius „Karinis valstybės rengimas“ 1939 m. —
Skyrius: Ginkluotosios jėgos

Toliau →

KARIUOMENĖS JUDRUMO REIKŠMĖ

1 pavyzdys. Divizija saugoja 50 km platumo upės barą. Divizijos vadas išdėstė du pulkus pagal upę, o vieną pulką laiko rezerve baro viduryje. Prie upės išdėstyti pulkai gavo po 25 km pločio barą; taigi kiekviename baro kilometre jie turi maždaug po 1 s. k. ir 2 l. k. (dalį savo jėgų pulko vadas laiko savo rezerve). Priešas, sutelkęs jėgas, pradėjo keltis per upę 2 km pločio bare. Jis sutinka prieš save tik 2 s. k. ir 4 l. k. Pulko rezervas į šią pavojingą vietą atvyks tik po 3–4 valandų, o divizijos rezervas tik po 6–7 valandų, ir tai bus pavargęs. Priešą jau ras persikėlusį ir maža tebus vilties jį atblokšti atgal už upės.

Visai kitas reikalas, jei rezervai motorizuoti. Tuomet jau po valandos nuo priešo kėlimosi pradžios pavojingoje vietoje kausis ir pulko ir divizijos rezervai. Priešas nesuspės visų savo jėgų perkelti per upę ir gali būti sumuštas dalimis. Persikėlusieji priešo daliniai gali būti atblokšti atgal.

2 pavyzdys. Raudonųjų puolimas sustabdytas, nes mėlynieji pritraukė jėgas iš pasyviųjų barų. Raudonieji nusprendė: senoje vietoje nutraukti puolimą ir, panaudodami tas pačias jėgas, smogti pasyviame bare, esančiame už 200 km, ir ten išeiti į mėlynųjų užnugarį. Jei raudonųjų kariuomenė motorizuota, šį planą jie gali įvykdyti per 11 paros; jei nemotorizuota – tik per savaitę. O per savaitę ir mėlynieji supras, kas jiems ruošiama, ir pasirengs į tai reaguoti.

Kariuomenės judrumas pasiekiamas ne vien motorizacija. Daug padeda tankus geležinkelių tinklas, didelis arklių, gerų vežimų kiekis krašte, gausios persikėlimo ir vandens transporto priemonės.

Klaidinga manyti, kad priešo aviacija lengvai sustabdys traukinių judėjimą. Tačiau būtina sąlyga – geležinkeliai turi būti gerai technikiniai aprūpinti ir bent minimaliai ginami.

Geležinkelių pajėgumas, lyginant jį su kitomis sauskelių rūšimis, yra milžiniškas. Traukinys, pakeliąs 250 t krovinių, gali būti pakeistas tik 125 auto sunkvežimių, keliančių kiekvienas po 2 t. Be to, traukinys, turys tik 350 m ilgumo, naudoja tik 25 kg anglies 1 km ir reikalauja tik 7 ar 8 žmonių. Net ir nereguliariai judą traukiniai greičiausiai daugiau darbo padarys, kaip auto ir vežimų transportas. Tos bombos, kurias priešas turės mesti ant geležinkelių, atitrauks jo oro jėgas nuo miestų ir karinių objektų bombardavimo. Taigi, jeigu norime miestų būklę pagerinti, netiesioginė pagalba bus tankus, gerai techniškai aprūpintas geležinkelių tinklas. Jis nepaprastai didina kariuomenės judrumą. Geležinkeliams gerai veikiant, kariuomenės aprūpinimo organai gali atsisakyti nuo didelės dalies auto transporto; tas auto transportas gali tarnauti kovos junginių judrumui padidinti.

Mūsų kraštas, proporcingai imant, arklių gausumu yra pirmas Europoje. Šis veiksnys labai svarbus kariuomenės judrumui padidinti. Raitininkai joja ten, kur nepereina automobiliai (nors gerais keliais automobiliai žymiai pralenkia raitininkus). Daugeliu kelių, kuriais negali judėti auto voros, visai patogiai gali važiuoti vežimuosna pasodinti pėstininkai. Keisdami kas 25–30 km arklius ir tuo būdu sudarydami lyg ir pastočių estafetę, nedideli pėstininkų daliniai per parą gali padaryti ne mažiau kelio kaip ir auto voros.

Mūsų silpnybė yra tik palyginti dar vis silpnokas krašto arklių sąstatas ir didelis vežimų bei pakinktų nevienodumas.

Auto transportas Lietuvoje pamažu plečiasi. Gausėja ir keliai, tinkami auto transportui. Bloga yra tik didelis automobilių nevienodumas, degamos tepamos medžiagos stoka.

Sudarant auto voras iš įvairių tipų mašinų, voros gali judėti tokiu greičiu, kokiu juda silpniausia voros mašina, gali pravažiuoti tik tuos kelius, kuriais pravažiuoja blogiausio praeinamumo mašina. Taigi mašinų tipų vienodinimui tenka skirti didžiausios reikšmės.

Persikėlimo priemonės, iš dalies žiūrint, maža ką bendro su kariuomenės judrumu turi. Tačiau, jei kova vyksta ežeruotame rajone ar prie stambesnės upės, savo užnugaryje mes galime naudotis jau taikos metu pastatytais tiltais, keltais, valtimis. O priešui priartėjus, tiltus ir keltus naikiname; valtis surenkame ir gabenamės su savimi. Tuo būdu priešo judrumą suvaržome, o savo manevravimo galimumus žymiai padidiname. Todėl krašto saugumo interesas, kad Lietuvoje kuo daugiausia būtų tiltų, keltų, valčių. Svarbu yra ir valčių tipų vienodumas. Tuomet lengvai prireikus iš jų padaryti keltus ar lieptus.

← Į skyriaus pradžią

— Vytautas Bulvičius „Karinis valstybės rengimas“ 1939 m. —
Skyrius: Ginkluotosios jėgos

Toliau →

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *