← Į pradžią

— Vytautas Bulvičius „Karinis valstybės rengimas“—

Toliau →

PRATARMĖ 4-AJAM LEIDIMUI

Dvasios vergai neišgelbės mūsų tautos nuo realios vergovės, o paskui – ir nuo visiško žlugimo. Juk jau ir dabar turime piliečių, kurie dėl tikrų ar įsivaizduotų skriaudų pasiilgsta svetimos valdžios. Tokių piliečių pas mus paskutiniais laikais buvo dauginama, kai tuo tarpu juos reikėjo moraliai nuginkluoti ir, svarbiausia, perauklėti. Bet tam reikia bent kiek nusimanyti apie visuomeninio auklėjimo metodus“.
Filosofas Stasys Šalkauskis, 1939 m.

Gen. št. mjr. Vytautas Bulvičius

Gen. št. mjr. Vytautas Bulvičius

Valstybės gynybos planuose svarbus vaidmuo tenka visuomenei, todėl pačios visuomenės rengimas arba rengimasis savo valstybės gynybai yra vienas iš svarbiausių uždavinių. Nuo pat valstybingumo atkūrimo 1918 m. Lietuva turėjo kur kas galingesnius ir savo pretenzijų neslepiančius kaimynus, keliančius grėsmę jos Nepriklausomybei. Aiškiai suprantant Lietuvos, kaip mažos valstybės, geopolitinę padėtį buvo ruoštasi visiems galimiems atvejams. Tai geriausiai iliustruoja 1939 metais išleista Vytauto Didžiojo universiteto karinio valstybės rengimo lektoriaus generalinio štabo majoro Vytauto Bulvičiaus knyga ,,Karinis valstybės rengimas“. Kaip pats autorius nurodė pratarmėje, šią knygą parašė pirmiausia studentams, kad turėtų iš ko ruoštis jo dėstomo dalyko egzaminams. Tačiau knyga skirta ne vien tik patenkinti studentų poreikius, bet ir plačiosios Lietuvos visuomenės kariškajam mentalitetui formuoti. Autoriaus nuomone, knyga ypač naudinga visų mokyklų mokytojams, Šaulių sąjungai ir visiems tiems, kurie skaito paskaitas, susijusias su karine politika. Kaip minėta, šis darbas buvo skirtas plačiajai Lietuvos visuomenei, nes santykinai negausi Lietuvos kariuomenė viena pati negalėjo apginti Nepriklausomybės ir tik bendron kovon sutelkus visą visuomenę galima buvo tikėtis pasiekti teigiamų rezultatų. Vertindamas Lietuvos situaciją autorius padarė esminę išvadą, kad tauta, kuri nori gyventi, turi ginti savo Nepriklausomybę visomis išgalėmis. Siekiant Lietuvos inteligentijai suteikti karinio rengimo pagrindų Vytauto Didžiojo universitete 1938 m. spalio mėn. pradėtas dėstyti Karinis valstybės rengimas. Visi studentai, įstoję į Humanitarinių mokslų fakultetą, privalėjo išklausyti keturių valandų karinio valstybės rengimo kursą, gauti įskaitas ir išlaikyti egzaminus. Studijų programos temos: pagrindiniai kovos už būvį dėsniai, ginkluotės tobulėjimas, mažųjų valstybių gynyba ir saugumas, totalinis karas ir jo sritys, ginkluotosios pajėgos, Pirmasis pasaulinis karas, būsimas karas, Lietuvos situacija būsimame kare, ginkluotojų pajėgų rengimas karui, ekonominis karas ir visuomenės vaidmuo rengiant valstybę karui. Būtent šios temos ir atsispindi gen. št. mjr. Vytauto Bulvičiaus parengtos knygos ,,Karinis valstybės rengimas“ turinyje.
Knygos autorius gen. št. mjr. V. Bulvičius gimė 1908 m. gegužės 5 d. Kunigiškiuose, Keturvalakių valsčiuje, Vilkaviškio apsk., pasiturinčio ūkininko ir žymaus knygnešio Juozo ir Marijos Bulvičių šeimoje, kurioje augo septyni vaikai. Nuo pat vaikystės Vytautas Bulvičius pasižymėjo darbštumu, pareigingumu ir polinkiu į mokslą, todėl 1925 m. baigęs Vilkaviškio gimnaziją, įstojo į Karo mokyklą. 1927 m. rugsėjo 7 d. krn. V. Bulvičiui suteikiamas pirmasis karininko laipsnis ir jis paskiriamas į 9-ąjį pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulką, dislokuotą Marijampolėje. 1928 m. rugsėjo 25 d. perkeltas į Šarvuočių rinktinę, dislokuotą Kaune. Tais pačiais metais ltn. V. Bulvičius buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 1929 m. lapkričio 23 dieną jam suteikiamas vyr. leitenanto laipsnis, o 1931 m. kovo 31 dieną tolimesnei tarnybai perkeliamas į Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklą. 1933 m. vasario 1 dieną V. Bulvičius baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Kulkosvaidininkų skyrių (I laida), o lapkričio 23 dieną jam buvo suteiktas kapitono karinis laipsnis. 1934 metais jis vedė Mariją Danevičiūtę, su kuria susilaukė dviejų dukterų Laimos ir Dalios. 1937 m. birželio 28 dieną kpt. V. Bulvičius baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Generalinio štabo skyrių (II laida) ir perkeltas tarnauti į kariuomenės štabą buvo paskirtas mokymo dalies karininku. Kartu kpt. V. Bulvičius buvo Vytauto Didžiojo universiteto lektorius, Humanitarinio fakulteto studentams dėstė karinio valstybės rengimo kursą. 1937 m. rugsėjo 8 dieną kpt. V. Bulvičiui buvo suteiktas majoro karinis laipsnis, o 1938 m. vasario 16 dieną jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ketvirtojo laipsnio ordinu. 1939 metais gen. št. mjr. V. Bulvičius parengė ir Krašto apsaugos ministerijos rūpesčiu išleido knygą „Karinis valstybės rengimas“, kurioje plačiai nagrinėjo mažųjų valstybių karinio saugumo ir kitus aktualius klausimus. V. Bulvičius daug rašė karine ir patriotine auklėjamąja tematika žurnaluose „Kardas“ ir „Mūsų žinynas“. Nuo 1940 m. kovo 26 d. iki liepos 19  d. jis buvo komandiruotas į 1-ąjį pėstininkų DLK Gedimino pulką, dislokuotą neseniai atgautame Vilniuje, atlikti vadovavimo stažuotės. 1940 m.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą gen. št. mjr. V. Bulvičius liepos 19 d. buvo komandiruotas Kariuomenės štabo I skyriaus (rikiuotės) viršininko žinion. Sovietams pradėjus likviduoti Lietuvos kariuomenę, 1940 m. rugsėjo 16 dieną jis buvo paskirtas naujai formuojamos Darbininkų ir valstiečių raudonosios armijos (DVRA) Pėstininkų karo mokyklos dėstytoju. 1940 m. spalio 24 dieną sovietų Pabaltijo ypatingosios karo apygardos slaptu įsakymu Nr. 067 jis buvo paskirtas iš Lietuvos kariuomenės formuojamo raudonosios armijos 29 šaulių teritorinio korpuso (RA 29 ŠTK) 179 šaulių divizijos štabo operacinio skyriaus viršininko padėjėju. Kartu antraeilėse pareigose dirbo Vilniaus universitete – dėstė karinį valstybės rengimą iš Vytauto Didžiojo universiteto perkeltiems Humanitarinio fakulteto studentams, kurie jo paskaitas labai mėgo ir gausiai lankė. Kadangi gen. št. mjr. V. Bulvičiaus šeima buvo likusi gyventi Kaune, jis dažnai grįždavo į šį miestą ir ten palaikė artimus ryšius su pažįstamais kariškiais, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojais bei studentais. Nuo pat sovietų okupacijos pradžios jis aktyviai įsitraukė ir į antisovietinį pogrindinį judėjimą. Manoma, kad gen. št. mjr. V. Bulvičius stebėjo Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) įkūrimą Kaune 1940 m. spalio 9 dieną. Kadangi Vilniuje ir jo apylinkėse sovietai buvo sukoncentravę buvusios Lietuvos kariuomenės likučius – RA 29 ŠTK, gen. št. mjr. V. Bulvičiaus nuomone, Vilniuje turėjo būti rengiamas ginkluotas sukilimas prieš sovietus. 1940 m. rudenį Vilniuje gen. št. mjr. V. Bulvičius pradėjo kurti pogrindinę organizaciją, kuri vėliau buvo pavadinta LAF Vilniaus štabu. Planuota, kad prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, paremiant patriotiškai nusiteikusiems RA 29 ŠTK kariams, bus surengtas ginkluotas sukilimas. Buvo nutarta prasidėjus karui RA 29 ŠTK kariams iš Vilniaus mažais būreliais pasitraukti į Valkininkų miškus: įvertinus karinių pajėgų santykį ir kitas aplinkybes, atsisakyta minties bandyti užimti Vilnių. Tuo tarpu RA 29 ŠTK kitiems daliniams, dislokuotiems provincijoje, nurodyta organizuotai pasitraukti į artimiausius miškus, ten išsisklaidyti ir pradėti partizaninį karą. Pažymėtina, kad Vilniaus ir Kauno LAF pogrindinių organizacijų centrai 1941 m. balandžio 22 d. bendru sutarimu numatė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės (LLV) sudėtį, kurioje gen. št. mjr. V. Bulvičiui buvo numatytas krašto apsaugos ministro postas.
Sovietiniam saugumui pavyko atskleisti LAF Vilniaus štabo veiklą, prasidėjo areštai. 1941 m. balandžio 16 – birželio 21 dienomis NKVD suėmė 16 asmenų, rengusių ginkluotą sukilimą prieš sovietų okupantus. 1941 m. birželio 9-osios naktį gen. št. mjr. V. Bulvičius iš Švenčionių (Pabradės) poligono buvo iškviestas į Varėnos poligoną. Pakeliui RA 29 ŠTK Ypatingojo skyriaus darbuotojai gen. št. mjr. V. Bulvičių areštavo. 1941 m. birželio 13 d. gen. št. mjr. V. Bulvičius tolimesniam tardymui buvo perduotas Vilniaus NKGB. 1941 m. birželio 22-osios ankstų rytą prasidėjęs Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karas okupantus vertė paskubomis evakuoti suimtuosius. 1941 m. liepos 9 d. gen. št. mjr. V. Bulvičius buvo įkalintas Gorkio (dabar Nižnij Novgorod) 1-ojo NKVD kalėjimo 3/9 kameroje.

Mjr. Vytautas Bulvičius Gorkio kalėjime

Mjr. Vytautas Bulvičius Gorkio kalėjime

Rugsėjo 27 dieną NKVD Gorkio srities valdybos Kalėjimų skyriaus viršininkas vyr. leitenantas Jefremovas atnaujino gen. št. mjr. V. Bulvičiaus tardymą, iš viso Gorkyje jis buvo tardomas keturis kartus, paskutinį kartą – 1941 m. rugsėjo 30 dieną. 1941 m. spalio 30 dieną sovietinio saugumo vyr. ltn. Jefremovas pateikė gen. št. mjr. V. Bulvičiui kaltinimus „buvus kontrrevoliucinės karinės sukilėlių organizacijos 29 lietuviškame korpuse vadovu bei lietuviškų nacionalistinių organizacijų vadovaujančio centro organizatoriumi“. Reikia pažymėti, kad tardymų metu gen. št. mjr. V. Bulvičius buvo kankinamas, apie tai paliudijo kartu su juo kalėjęs Vladas Nasevičius. Anot jo, ,,V. Bulvičius buvo visas aptinęs, patamsėjusiu mėlynu veidu, sunkiai beatpažįstamas“. Visus tardymus ir kankinimus gen. št. mjr. V. Bulvičius atlaikė ir liko nepalaužtas iki paskutinės savo gyvenimo dienos. 1941 m. lapkričio 26–28 d. Gorkyje įvyko uždaras Maskvos karo apygardos Karo tribunolo posėdis, kuriam pirmininkavo trečio rango karo juristas Zapolskijus. Ironiška, bet vienas iš tribunolo narių buvo lietuvis, bolševikas, karo juristas Kazimieras Stasiulis. Prieš pat paskelbiant nuosprendį teismo posėdyje V. Bulvičius sakė: „Mes, kariškiai, suprantame, kad įsitvirtinusi sovietų santvarka lietuviams gyventi neduos, kad politrukų kalbos apie būsimą tautų draugystę – iliuzija. Matėme mums ruošiamą genocidą, todėl rengėmės kovai. Ką, jūs manote, kad po mūsų mirties neatsiras patriotų mūsų krašte? Vis vien Lietuva ginkluosis ir ginsis, vis tiek Lietuva gyvuos. Baigdamas tvirtai šaukiu jus, tautiečiai, į kovą. Valio, nepriklausomoji Lietuva!“ 1941 m. lapkričio 28 dieną paskelbtas tribunolo nuosprendis gen. št. mjr. V. Bulvičiui buvo vienareikšmiškas – sušaudyti, konfiskuojant visą turėtą asmeninį turtą, kurį tuo metu sudarė milinė, kelnės, palaidinė, marškiniai, apatinės kelnės, kojinės, kariški batai, paklodė ir pagalvė. Kaip matome iš ciniško nuosprendžio, prieš gen. št. mjr. V. Bulvičiaus egzekuciją sovietinė valstybė „praturtėjo“ ne tik V. Bulvičiaus miline ir kariškais batais, bet ir jo kojinėmis bei apatinėmis kelnėmis. Belieka tikėtis, kad šis „turtas“ svariai prisidėjo prie sovietinių piliečių ,,gerovės“ kūrimo. Karo tribunolo nuosprendyje gen. št. mjr. V. Bulvičiaus grupė įvardinta kaip „kontrrevoliucinė karinio sukilimo lietuviška nacionalistinė organizacija, kurios tikslas buvo ginklu nuversti tarybinę valdžią ir su fašistinės Vokietijos pagalba atkurti Lietuvoje fašistinę santvarką“. Į kalėjimą įvykdyti nuosprendžio 1941 m. gruodžio 17 d. atvyko Gorkio srities NKVD valdybos komendantas Ožegovas. Jis pateikė kalėjimo viršininkui Gorkio srities NKVD valdybos I spec. skyriaus viršininko M. Korčagino pasirašytą visiškai slaptą raštą Nr. 4-0-16386, kuriame rašoma: „MKA KT 26-28/XI-41 m. nuteistą sušaudyti Bulvičių Vytautą, Juozo, 1908 m. gimimo, gimusį Kunigiškių k., Vilkaviškio aps., LSSR – išduokite Gorkio srities NKVD valdybos komendantui draugui Ožegov – nuosprendžio įvykdymui“. Ant šio rašto Gorkio 1-ojo NKVD kalėjimo viršininkas Solovjovas užrašė rezoliuciją: „Bulvičių Vytautą, Juozo, gimusį 1908 m., išduoti pasirašytinai draugui Ožegov: 1941 m. gruodžio 17 d.“ Kitoje šio rašto pusėje yra Ožegovo ranka parašyta: „Nuteistąjį Bulvičių Vytautą, Juozo, gimusį 1908 m., gavau – GS NKVD valdybos komendantas Ožegov“. Kartu pateiktas ir jo pažymėjimas Nr. 154 su Ožegovo parašu ir data: 1941 m. gruodžio 17 d. Ši diena ir laikytina gen. št. mjr. V. Bulvičiaus mirties data.
1941 m. gruodžio 18 d. V. Bulvičius ir dar grupė kalintų asmenų buvo išbraukti iš Gorkio NKVD kalėjimo Nr. 1 kalinių sąrašo.
Gen. št. mjr. Vytauto Bulvičiaus palaidojimo vieta nėra žinoma. Anot vietinių gyventojų, saugumiečiai nužudytus kalinius užkasdavo vietinėse Bugrovskoje kapinėse šalia kalėjimo.
Nepaisant to, kad gen. št. mjr. V. Bulvičius sovietinių saugumiečių buvo nužudytas gana jaunas (jam tuo metu buvo tik 33 metai), jo knyga ,,Karinis valstybės rengimas“, išleista 1939 metais 2000 egzempliorių tiražu, išliko. Reikėtų pažymėti, kad sovietiniai okupantai griežtai bausdavo už šios knygos laikymą, todėl daug egzempliorių buvo sunaikinta arba sunyko slėptuvėse. Nepaisant sovietinių okupantų pastangų, Lietuvos patriotai rizikuodami savo ir savo šeimos narių saugumu išsaugojo šį moderniosios Lietuvos kariuomenės karinės minties paminklą. 1991 m. savanoris Nerijus Treinys savo uošvio, buvusio Utenos ,,Saulės“ gimnazijos direktoriaus, Vytauto Puodžiuko (1926–2011), per visą sovietmetį saugotą ir slėptą knygos „Karinis valstybės rengimas“ egzempliorių atnešė į Aukščiausiosios Tarybos gynybos štabą ir parodė mjr. Eugenijui Mykolui Jakimavičiui. Prireikė nemažai pastangų ir laiko, kol galiausiai 1994 m. remiant Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybai (SKAT) pavyko perleisti gen. št. mjr. V. Bulvičius knygą „Karinis valstybės rengimas“. Šiame antrajame perfotografuotame leidime, taupant leidybai surinktas lėšas, I, II, V, VI ir VII skyriai (iš viso 113 puslapių) kaip nebeaktualūs iš leidinio buvo išimti, o vietoje jų papildomai įdėtas gen. št. mjr. V. Bulvičiaus 1937 m. „Mūsų žinyno“ 11 ir 12 numeriuose išspausdintas straipsnis „Kariuomenės mokymo reikalu“. Antrojo leidimo viršelio autorius Nerijus Treinys, spaudai knygą parengė ir įvadinį straipsnį parašė mjr. E. M. Jakimavičius. Išlieka atviras klausimas dėl antrojo leidimo tiražo, kuris nurodytas leidinio gale. Iš nepatvirtintų šaltinių pavyko sužinoti, kad iš planuotų ir nurodytų išleisti 1000 egzempliorių buvo išleista tik pirmoji partija, kurios leidybą finansavo tuometinis SKAT 202 kuopos vadas Kazys Domeikis ir dar 16 asmenų. Tuometinė SKAT, o vėliau KASP vadovybė rūpinosi, kad šis leidinys būtų prieinamas tiek plačiajai visuomenei, tiek eiliniams kariams ir savanoriams. Dalis šio leidinio egzempliorių buvo perduota svarbiausioms Lietuvos viešosioms, aukštųjų mokyklų, kariuomenės dalinių ir SKAT rinktinių bibliotekoms. Dar kita dalis buvo naudojama reprezentacinėms reikmėms ir kaip dovana SKAT (vėliau KASP) štabo karininkams, rotuojamiems į kitus dalinius.

Kariuomenės kūrėjas savanoris Kazys Domeikis

Kariuomenės kūrėjas savanoris Eugenijus Jakimavičius

Kariuomenės kūrėjas savanoris Nerijus Treinys

Trečiojo knygos „Karinis valstybės rengimas“ perleidimo idėjos autorius ir iniciatorius Juozas Tarailė ir Lietuvių sąjunga „Tauta ir Tėvynė“. Šį kartą perleidžiant knygą buvo paimtas knygos originalas ir niekas nebuvo keičiama. Taigi minint Lietuvos valstybės ir kariuomenės 100-ąsias metines bei 110-ąsias gen. št. mjr. V. Bulvičiaus gimimo metines po 82 metų pertraukos šis lietuviškos karinės minties paminklas buvo pirmą kartą išleistas visas. Tiesa, pats trečiojo leidimo tiražas nėra didelis, iš viso buvo atspausdinta apie 50 šios knygos egzempliorių. Tokį santykinai mažą knygos tiražą nulėmė tai, kad knygos perleidimas buvo finansuotas privačiomis ir visuomeninės organizacijos lėšomis.

Šis ketvirtas gen. št. mjr. V. Bulvičiaus knygos „Karinis valstybės rengimas“ perleidimas, inicijuotas Lietuvos kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdybos, yra puiki dovana Lietuvos kariams, savanoriams, šauliams ir plačiajai visuomenei Nepriklausomos Lietuvos ir jos kariuomenės šimtmečio proga. Belieka1 tikėti, kad ne tik vis daugiau asmenų cituos gen. št. mjr. V. Bulvičiaus knygą, bet vis dažniau pavyks sutikti žmonių, kurie šią knygą bus perskaitę. Nepaisant laiko ir technologinių pokyčių gen. št. mjr. V. Bulvičiaus knygoje „Karinis valstybės rengimas“ išsakytos mintys ir idėjos išlieka aktualios ir šiandieninėje geopolitinėje situacijoje.

Kariuomenės kūrėjas savanoris
ats. mjr. Gintautas Jakštys

← Į pradžią

— Vytautas Bulvičius „Karinis valstybės rengimas“—

Toliau →

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *