Juozas Artūras Flikaitis
1933 – 2016

Gimė 1933 m. rugsėjo 18 d. Kudirkos Naumiestyje, Šakių apskrityje. Mokėsi Kudirkos Naumiesčio vidurinėje mokykloje.
1950 metų pavasarį tapo pogrindinės antisovietinės organizacijos „Laisvės varpas“ nariu ir įsijungė į antiokupacinę veiklą. Davęs priesaiką, platino draudžiamą literatūrą, atsišaukimus, raginančius kovoti prieš okupaciją, rinko informacines žinias, Vasario 16-ąją iškėlė tautinę vėliavą, į organizaciją verbavo naujus narius. Mokykloje įkūrė antisovietinę grupę. Įsigiję rašomąją mašinėlę, grupės nariai daugino ir platino atsišaukimus, antisovietinius straipsnius.
Kai MGB rado atsišaukimą ir atliko pirštų antspaudų, pėdsakų ir vietos ekspertizę, J. A. Flikaitis 1951 m. liepos 22 d. su bendražygiu buvo suimtas, apkaltintas antisovietinės pogrindinės organizacijos mokykloje įkūrimu, atsišaukimų spausdinimu ir platinimu. LSSR Kauno srities teismo baudžiamųjų bylų kolegijos pagal RSFSR baudžiamojo kodekso 58-10 str. I d., 58-11 str. nuteistas 10 metų lagerio. Kalėjo Sverdlovsko srityje. 1956-aisiais bausmės laikas sumažintas iki 7 metų.
Grįžęs į Lietuvą J. A. Flikaitis baigė technikos mokyklą. Studijavo Vilniaus statybos inžinerinio instituto vakariniame skyriuje ir baigė 1971 metais. Dirbo profesinėje technikos mokykloje, tačiau įsikišus KGB, turėjo išeiti iš darbo. Yra dirbęs Termoizoliacijos institute vyriausiuoju energetiku. Tuo pačiu metu tęsė rezistencinę veiklą – platino „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, pogrindžio spaudos leidinius „Alma Mater“, „Rūpintojėlį“, „Varpą“, „Aušrą“.
Aktyviai dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos veikloje.
1992 metais Vyriausybės nutarimu paskirtas Politinių kalinių ir tremtinių rėmimo fondo valdybos sekretoriumi. Nuo 1996 metų – Lietuvos Respublikos Seimo energetikos visuomeninio komiteto narys. 1997 m. lapkričio 11 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintas Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos nariu, ėjo komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas. Komisijos nariu dirbo iki mirties. 1996 metais pasipriešinimo dalyvių, politinių kalinių ir tremtinių jungtinės konferencijos išrinktas į organizacinį komitetą tarptautiniam visuomeniniam komunizmo nusikaltimams įvertinti tribunolui parengti, buvo 2000 metais Vilniuje surengto tribunolo organizacinio komiteto pirmininko pavaduotojas.
1999 metais pripažintas teisinis Laisvės kovų dalyvio statusas.
Yra dirbęs Lietuvos Respublikos Seime patarėju, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre vyriausiuoju specialistu. Paskutiniu metu ėjo Lietuvos politinių kalinių sąjungos pirmininko pareigas, buvo Visuomeninės tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos narys.
Mirė  2016 m. lapkričio 15 d., palaidotas Vilniuje, Liepynės kapinėse LKKSS VAS sklype (kapavietės Nr.13).

2007 metais apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu (2007 m.)

Pagal www.xxiamzius.lt