Dimisijos pulkininkas Jonas Pratusevičius
1932 – 2006

Gimė 1932 m. balandžio 29 d. Daugų raj. Barsukų k. ūkininkų šeimoje. Nuo 1947-09-01 iki 1950-03-20 mokėsi mokytojų seminarijoje.
1950 m. pavasarį pasekė savo brolio Juozo Pratusevičiaus-Kardo (gimęs 1926 m., partizanavo nuo 1948 m.) pėdomis ir įstojo į „Geležinio vilko“ partizanų būrį. Gavo slapyvardžius Nykštukas, Granitas.  Abu broliai kovojo su ginklu rankose, rūpinosi partizanų maisto atsargomis.
Dalyvavo susirėmimuose su čekistine kariuomene: 1951-06-15 Kalesninkų girioje, o po 3-jų dienų Pivašiūnų apylinkėje. 1950 m. birželio mėn. su partizanais užpuolė stribus, kurių vienas žuvo. Buvo paimtas kulkosvaidis. 1951 m. pavasarį žuvo brolis Kardas. LLKS Dainavos apygardos, Dzūko rinktinės „Geležinio vilko“ partizanų būrys 1954-01-14 susikovė su čekistais ir stribais Kalesninkų miške, partizanų tarpe buvo ir Jonas. Žuvo 6 partizanai. Kiti iš apsupimo prasiveržė. Jonui Pratusevičiui nepavyko ištrūkti. Jį sulaikant, sužeidė stribų vadą Žigliną, politruką Pilkiną ir leitenantą Melniką. Nuo 1954-01-14 buvo tardomas ir 1954-05-07 nuteistas 25 metams PDL. Kalėjo Vorkutos lageryje. 1956-08-14 kalėjimo laikas buvo sumažintas iki 12,5 metų.
Jonas Pratusevičius buvo aktyvus pogrindininkas Vorkutos lageriuose. Už tai jis buvo kalinamas ypatinguose lageriuose. Vėliau išvežtas į Intos lagerius. Čia 1957 m. jis drauge su kitais leido pogrindyje spausdintą „Varpą“. Išėjo 3 numeriai. Vėliau vėl kalėjo Vorkutos, Taišeto ir Mordovijos lageriuose.
Grįžęs įsijungė į LLKS ir LLL pogrindinę veiklą.
Nuo 1975 m. pogrindyje šilkografijos būdu leido spausdintą laikraštį „Varpas“, rašė į jį straipsnius.
Jonas buvo pamaldus, Dievą ir Tėvynę mylintis žmogus, tai matosi iš jo keturių knygučių, kurių viena – partizanų maldaknygė (LY  archyvas).
Reabilituotas 1990-12-04.
Nuo 1996 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus skyriaus narys Visuomeninių organizacijų būryje.
Mirė 2006  m. gruodžio 12 d. Palaidotas Vilniaus Kairėnų kapinėse.

Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (1998 m.), Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2000 m.).

Pagal E.Burokas. Pūtėme prieš vėją. 5 dalis. Laisvės kovotojai. 2011, Vilnius