Dim. pulkininkas Jonas Pratusevičius
1932 – 2006

Gimė 1932 m. balandžio 29 d. Barsukų kaime Daugų raj. ūkininkų šeimoje. Nuo 1947 m. rugsėjo 1 d. iki 1950 m. kovo 20 d. mokėsi mokytojų seminarijoje.
1950 m. pavasarį pasekė savo brolio Juozo Pratusevičiaus-Kardo (gimęs 1926 m., partizanavo nuo 1948 m.) pėdomis ir įstojo į „Geležinio vilko“ partizanų būrį. Gavo slapyvardžius Nykštukas, Granitas.  Abu broliai kovojo su ginklu rankose, rūpinosi partizanų maisto atsargomis.
Dalyvavo susirėmimuose su čekistine kariuomene: 1951 m. birželio 15 d. Kalesninkų girioje, o po 3-jų dienų Pivašiūnų apylinkėje. 1950 m. birželio mėn. su partizanais užpuolė stribus, kurių vienas žuvo. Buvo paimtas kulkosvaidis. 1951 m. pavasarį žuvo brolis Kardas. Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) Dainavos apygardos, Dzūko rinktinės „Geležinio vilko“ partizanų būrys 1954 m. sausio 14 d. susikovė su čekistais ir stribais Kalesninkų miške, partizanų tarpe buvo ir Jonas. Žuvo 6 partizanai. Kiti iš apsupimo prasiveržė. Jonui Pratusevičiui nepavyko ištrūkti. Jį sulaikant, sužeidė stribų vadą Žigliną, politruką Pilkiną ir leitenantą Melniką. Nuo 1954 m. sausio 14 d.  buvo tardomas ir 1954 m. gegužės 7 d. nuteistas 25 metams. Kalėjo Vorkutos lageryje. 1956 m. rugpjūčio 14 d. kalėjimo laikas buvo sumažintas iki 12,5 metų.
Jonas Pratusevičius buvo aktyvus pogrindininkas Vorkutos lageriuose. Už tai jis buvo kalinamas ypatinguose lageriuose. Vėliau išvežtas į Intos lagerius. Čia 1957 m. jis drauge su kitais leido pogrindyje spausdintą „Varpą“. Išėjo 3 numeriai. Vėliau vėl kalėjo Vorkutos, Taišeto ir Mordovijos lageriuose.
Grįžęs įsijungė į LLKS ir Lietuvos laisvės lygos (LLL) pogrindinę veiklą.
Nuo 1975 m. pogrindyje šilkografijos būdu leido spausdintą laikraštį „Varpas“, rašė į jį straipsnius.
Jonas buvo pamaldus, Dievą ir Tėvynę mylintis žmogus, tai matosi iš jo keturių knygučių, kurių viena – partizanų maldaknygė (Lietuvos ypatingasis archyvas).
Reabilituotas 1990 m. gruodžio 4 d.
Nuo 1996 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys Vilniaus apskrities skyriaus Visuomeninių organizacijų būryje.
Mirė 2006  m. gruodžio 12 d., palaidotas Vilniaus Kairėnų kapinėse.

Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (1998 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2000 m.).

Pagal E.Burokas. Pūtėme prieš vėją. 5 dalis. Laisvės kovotojai. 2011, Vilnius