Dimisijos vyresnysis leitenantas Pranciškus Vainutis
1920 – 1998

Gimė 1920 m. balandžio 17 d.  Mažeikių apskr., Tirkšlių vls., Kiminiškių k. 1939 m. baigė Mažeikių gimnaziją, 1940-10-12 – Karo
mokyklą, o 1944 m. – Žemės ūkio akademijos miškininkystės fakultetą Vilniuje.
1941 m., prasidėjus karui, kartu su Žemės ūkio akademijos studentais organizavo sukilėlių štabą ir buvo paskirtas vadovauti
I kurso studentų sukilėlių būriui. Saugojo nuo besitraukiančių okupantų Dotnuvos Žemė ūkio akademijos pastatus, palaikė tvarką miestelyje ir apylinkėje, internavo besitraukiančius kolaborantus.
Antros sovietų okupacijos metais dirbo Miškų ūkio ministerijoje, vėliau Durponų statybos valdyboje, kurioje laikinai įdarbindavo grįžtančius politinius kalinius. Čia pastarieji gaudavo darbo pažymas ir galėdavo prisiregistruoti Lietuvoje.
Prasidėjus Lietuvos atgimimui, P. Vainutis aktyviai dalyvavo išsilaisvinimo veikloje. 1990-1996 m. tarnavo Savanoriškos krašto apsaugos tarnyboje, aktyviai dalyvavo Lietuvos 1941 m. birželio mėn. Sukilėlių sąjungos, LAKS „Kovok su nusikalstamumu“  veikloje, rašė straipsnius laikraščiui „Varpas“.
Buvo Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys,  nuo 1994 m. buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys.
Mirė 1998 m., palaidotas Vilniuje, Antakalnio karių kapinėse.

Apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2000 m.).

Pagal E.Burokas. Pūtėme prieš vėją. 5 dalis. Laisvės kovotojai. 2011, Vilnius