respublika.lt 2020-06-22, 2020-06-27

1941 metų birželis Antakalnio ir Rasų kapinėse (I)

Vida Girininkienė, istorikė

Atkurti Nepriklausomybę – toks buvo Birželio sukilimo, kurio 80-metį minėsime kitąmet, tikslas. 1941-ųjų birželio 23 dieną 9 val. 28 min. iš Kauno radiofono Lietuvos aktyvistų fronto įgaliotinis Leonas Prapuolenis perskaitė Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją ir paskelbė sudarytos Lietuvos laikinosios vyriausybės sąrašą. Sukilimui ruoštasi gerokai anksčiau, tačiau pradžia neatsitiktinai sutapo su prasidėjusiu SSRS ir Vokietijos karu. Vienu svarbiausiu sukilimo židiniu tapo Vilnius.

Čia ypač aktyvūs buvo Vilniaus universiteto studentai medikai ir teisininkai. Teisės fakultete buvo įkurta Vilniaus sukilėlių laikinoji būstinė. Neatsitiktinai Lietuvos valstybinė vėliava pirmiausiai iškilo virš universiteto, o tik po to Gedimino kalne. Į sukilėlių gretas jungėsi ir įvairiais būdais iš Vilniuje ir apie jį dislokuoto Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso pabėgę lietuviai kariai. Pasak istoriko Valentino Brandišausko, sukilimą galėtume laikyti jaunimo sukilimu. Nors visa tai truko neilgai, birželio 28 dieną vokiečių valdžia įsakė sukilėliams sudėti ginklus, tačiau svarbiausia buvo padaryta – išvaryta Raudonoji armija, ir paneigtas mitas apie savanorišką Lietuvos įsijungimą į Sovietų Sąjungą. Tai skatino tolesnes kovas už Nepriklausomybę. To nepaneigsi. Kaip ir to, kad sukilimas pareikalavo daugybės jaunų žmonių aukų.
Dar iki šiol rašoma, kad 27 sukilėliai palaidoti Rasų kapinėse ir keli Antakalnyje. Tačiau Naujosiose Rasų kapinėse jų atgulė gerokai daugiau, o Antakalnio kapinėse buvo įrengtas kvartalas, kuriame palaidota 40 sukilėlių. Vokiečių valdžios 1941 m. rugsėjo 3 dieną sudarytu sąrašu galėtume abejoti, tačiau negalime abejoti faktu, kad prie tų sąrašų buvo pridėti šių kvartalų planai. Šis faktas tyrinėtojų buvo pražiūrėtas. Vadinasi, viskas buvo tikslu ir apgalvota. Dabar galime pateikti konkretesnius duomenis apie Vilniuje palaidotus Birželio Laisvės kovotojus.

Kapavietė Antakalnio kapinėse

Sukilimo dalyviai Kaune ir Vilniuje buvo laidojami birželio 26 dieną. Oficialūs skelbimai Kaune vokiečių ir lietuvių kalbomis skelbė, kad sukilėliai bus laidojami tos dienos vakare, 20 valandą, pažymint:
Bet kuris minios susibūrimas šiuo metu nepageidaujamas. Todėl žmonės laidotuvių metu rinktis į kapines nebus leidžiami. Į kapines bus įleidžiami tik žuvusiųjų giminės, turintys asmens dokumentus. Laidojimo iškilmės bus transliuojamos per radiją.
Apribojimai buvo ir Vilniuje.
Tyrimai rodo, kad tarpukariu Antakalnio kapinėse lietuvių karių kapavietės nebuvo, tačiau ją siekta įsteigti. 1940 m. birželio 6 dieną žurnale „Karys“ paskelbtas straipsnis „Karių kapai Vilniuje“. Autorius „J“ informuoja:
Š.m. gegužės 21 d. Kariuomenės štabo spaudos ir švietimo skyriaus viršininko plk. Šarausko iniciatyva šias kapines apžiūrėjo tam tikra komisija, kurioje, be plk. Šarausko, buvo: I PD štabo viršininkas g. št. plk. Gustaitis, Karių kapų tvarkymo komisijos pirmininkas plk. ltn. Krikščiūnas ir Vilniaus miesto savivaldyvės statybos skyriaus viršininkas inž. arch. V.Žemkalnis-Landsbergis. Ši komisija išrinko vietą mūsų kariams laidoti ir nustatė bendrus šių kapinių sutvarkymo metmenis.
Taigi vieta laidoti lietuvius karius buvo parinkta. Ir, be abejo, visai neatsitiktinai šioje dalyje buvo palaidotas 1940 m. gegužės 25 dieną miręs Trečiojo dragūno Geležinio Vilko pulko karys Jonas Karalius, o rugsėjo pradžioje ir Pirmojo pėstininkų pulko eilinis Antanas Navikas. Vargu ar anuomet buvo iškalti karinių dalių pavadinimai, tačiau dabartiniuose tipiniuose paminkluose jie, vos įskaitomi, yra. Dėkoju dr. Gintautui Surgailiui už teksto iššifravimą. 1941 m. šalia jų palaidoti Birželio sukilimo dalyviai, kurių išliko tik septyni kapai.

Dokumentai liudija

Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomas dokumentas apie sukilėlių palaidojimą Vilniuje. 1941 m. rugsėjo 3 dieną Vilniaus miesto savivaldybės sekretoriatas pranešė Vilniaus srities komisarui: „Perduodame jums planus, kartu su vokiečių kareivių, kurie palaidoti karo kapinėse Vingyje (Zakrete), sąrašais. Taip pat siunčiame jums sąrašus (su planais) žuvusių lietuvių partizanų (sukilėlių), kurie palaidoti Antakalnio ir Rasų kapinėse.
Pabrėžtina – su planais. O tai liudija apie paskirtą plotą ir plane sužymėtus kapus. Antakalnio kapinėse tai buvo plotas, kurį parinko minėta komisija. Tačiau sukilėlių kapaviečių planai kol kas nerasti nei Lietuvos, nei Lenkijos archyvuose.
Pateikiu 1941 metų rugsėjo 3 dienos sąrašą, su mano paryškintomis sukilėlių, kurių paminklai yra Antakalnio kapinėse, pavardėmis. Taip pat šalia pavardžių pateikiami papildomi duomenys bei patikslinimai.

psk. Povilo Ožiūno kapas

psk. Povilo Ožiūno kapas

  • Žiaunys Leonas, Vilniaus pėstininkų mokyklos kursantas, mirė 1941 06 24-25;
  • Nežinomas Lietuvos karys; 
  • Ožiūnas Povilas, psk., „žuvęs kovose su bolševikais 1941 06 23“;  
  • Andriušis Vincas, eilinis;
  • Zamoras J., j. psk; 
  • Nežinomas Lietuvos karys;
  • Nežinomas Lietuvos karys;
  • Nežinomas Lietuvos karys;
  • Spudas Mykolas; 
  • Mikolinskas Kazys; 
  • Tonkevičius Vacys; 
  • Nežinomas Lietuvos karys; 
  • Dinda Vladas; 
  • Jonavičius Juozas;
  • Grabauskas (sąraše – Grabovskis) Eduardas (sąraše – Edvardas), 1916-1941; 
  • Mikolaitis Vladas;
  • Šiaustas Albertas;
eil. Antano Naviko kapas

eil. Antano Naviko kapas

  • Nežinomas Lietuvos karys; 
  • Nežinomas Lietuvos karys; 
  • Nežinomas Lietuvos karys; 
  • Gataučius Julius; 
  • Nežinomas Lietuvos karys; 
  • Nežinomas Lietuvos karys; 
  • Nežinomas Lietuvos karys; 
  • Gliaubičius Antanas; 
  • Gusarovas Simonas; 
  • Nežinomas Lietuvos karys;
  • Nežinomas Lietuvos karys; 
  • Nežinomas Lietuvos karys;
  • Židorius Steponas; 
  • Navikas Antanas, Pirmojo pėstininkų pulko (Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino pulko) karys, eilinis 1940 09 01, 23 metų amžiaus;
  • Karalius Jonas, Trečiojo dragūno Geležinio Vilko pulko karys, 1919 10 10-1940 05 25; 
  • Mažeika Povilas;
kario Jono Karaliaus kapas

kario Jono Karaliaus kapas

  • Nežinomas Lietuvos karys; 
  • Nežinomas Lietuvos karys; 
  • Nežinomas Lietuvos karys; 
  • Jakubševičius Stasys; 
  • Nežinomas Lietuvos karys; 
  • Nežinomas Lietuvos karys;
  • Antanas Gataveckas, 1917-1941.

Tame pačiame kvartale palaidoti dar trys sukilėliai, mirę jau po šio sąrašo sudarymo datos:

  • Juodgalvis Kazys, 1918-1941 05 24;
  • Žioba Jonas, 1918 10 01-1941 09;
  • Vyšniauskas Jonas, 1918 04 04-1941 10 02.

Taigi yra aštuoni Birželio sukilimo dalyvių kapai. Visi jie yra šalia vienas kito, pietrytinėje kapinių dalyje, 1-ajame kapinių kvartale. Ant šešių sukilėlių kapų, su vienodo tipo paminklais, užrištos tautinės juostelės. Giminių kapavietėje esantys E.Grabausko ir A.Gatavecko kapai yra šalia, tačiau iki šiol jie buvo nepažymėti. Tautinės juostelės užrištos ir ant tame pačiame kvartale, tačiau kitoje vietoje palaidotų leitenanto Vlado Vaišnio (1917 10 11-1941 05 21) ir jaunesniojo leitenanto Igno Talansko (1913 03 22-1941 09 02) kapų. Vadinasi Antakalnio kapinėse yra 45 Birželio sukilimo dalyvių kapai. Galimas dalykas, kad tarp „nežinomų“ yra ir dešimt sukilėlių, kurių pavardes istorikas Valdas Striužas paskelbė 2006 m. išleistoje knygoje „1941 metų sukilimas Rytų-Pietų Lietuvoje“.

Antano Gatavecko kapas

Antano Gatavecko kapas

Kazio Juodgalvio kapas

Kazio Juodgalvio kapas

Jono Žiobos kapas

Jono Žiobos kapas

Jono Vyšniausko kapas

Jono Vyšniausko kapas

ltn. Vlado Vaišnio kapas

ltn. Vlado Vaišnio kapas

jaun. ltn. Igno Taujansko kapas

jaun. ltn. Igno Taujansko kapas

Būtina įamžinti visus

Šeštojo pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margirio pulko vyresnieji karininkai ir puskarininkiai 1940 metais. Pirmoje eilėje pirmas iš dešinės sėdi 1941 metų Birželio sukilimo dalyvis Eduardas Grabauskas. Eugenijaus Butkaus asmeninio albumo nuotr.

Šeštojo pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margirio pulko vyresnieji karininkai ir puskarininkiai 1940 metais. Pirmoje eilėje pirmas iš dešinės sėdi 1941 metų Birželio sukilimo dalyvis Eduardas Grabauskas. Eugenijaus Butkaus asmeninio albumo nuotr.

Eduardo Grabausko kapas

Birželio sukilimo dalyvio Eduardo Grabausko kapas Antakalnio kapinių Sukilėlių kvartale. Už jo matyti dar dviejų sukilimo dalyvių kapai – Jono Karaliaus ir Antano Naviko. V.Girininkienės nuotr.

Rengdama straipsnį, dar sykį aplankiau Birželio sukilimo dalyvių kapus ir panorau surasti tuos, kurie yra bendrose kapavietėse, t.y. E.Grabausko ir A.Gatavecko. Kadangi Antakalnio kapinių laidojimo knygoje jų pavardės yra, tai paieška su administratore Vanda Grigūniene ilgai netruko. V.Grigūnienė priminė, kad E.Grabausko kapą lanko prof. Eugenijus Butkus. Susitikome. Profesorius žinojo, kad jo dėdė (mamos brolis), liktinis puskarininkis Eduardas Grabauskas, dalyvavo Birželio sukilime. Jis buvo Šeštojo pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margirio pulko II bataliono karys. Atlikęs būtinąją tarnybą, vėliau tarnavo liktiniu. 1941 metais tarnavo Vilniuje, žinoma, jau Raudonosios armijos sudėtyje, iš kurios jam pavyko pabėgti ir įsitraukti į sukilėlių gretas. Tačiau jam buvo lemta žūti. Ant jo kapo buvo medinis kryžius. Dabartinis paminklas mamos Veronikos Grabauskienės iniciatyva pastatytas apie 1976 metus. Profesorius gerai pamena šalia dėdės kapo buvusius vienodus medinius ir tipinius antkapius. Tai dar kartą patvirtina šių kapinių dalyje buvusią sukilėlių kapavietę. Pokariu ji buvo užlaidota sovietų karių, valdžios pareigūnų ir kitais kapais. Apie tai spaudoje ne kartą rašyta, nepateikiant konkrečių duomenų. Ričardas Čekutis 2011 m. liepos 2 dieną „Vorutoje“ siūlė šalia puskarininkio P.Ožiūno arba j. ltn. J.Talinsko kapo įrengti atminimo lentą, kurioje būtų surašytos žinomos dešimties Birželio sukilimo dalyvių pavardes. Tačiau, kaip matome, jų yra kur kas daugiau. Atminimo lenta turėtų būti prie tako į Sukilėlių kapavietę su visomis 45 pavardėmis, tarp jų pažymint ir nežinomus karius. Taigi sąrašas yra, reikia imtis darbo.

1941 metų birželis Antakalnio ir Rasų kapinėse (II)

Naujosiose Rasų kapinėse, priešais 1919-1920 metais žuvusių lietuvių karių kapus, 1941 m. birželio 26 dieną buvo laidojami Birželio sukilimo dalyviai. 1942 m. prieš Vėlines žuvusiems sukilimo dalyviams atminti buvo pastatytas koplytstulpis. Sovietmečiu jus buvo nugriautas, o dalis sukilėlių kapavietės užlaidota. 1995 m. meistras Algis Laima  šį paminklą restauravo, o buvusias skulptūrėles atkūrė skulptorius Leonas Avlas. Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pastangomis iki 2013 m. sutvarkyti išlikę Birželio sukilimo dalyvių kapai, pagal architekčių Živilės Mačionienės ir Monikos Kijauskienės projektą įrengta memorialinė lenta „Partizanams, žuvusiems dėl Tėvynės 1941 m.“. Akmeninėje plokštėje iškaltos A.Gustaičio „Naujojoje Lietuvoje“ skelbtos 17-os sukilėlių pavardės.
Kovotojų atminimo įamžinimas kenotafuose buvo savalaikis, reikalingas ir gražus. Tačiau tyrimai rodo, kad šioje kapavietėje Birželio sukilimo dalyvių kapų yra daugiau. Istoriko Valdo Striužo tyrimų duomenimis, čia palaidoti 27 Birželio sukilimo dalyviai. Šie duomenys yra ir Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre.

„Gili, plati duobė tarp antkapių ir kryžių“

1940 m. Rasų kapinės jau buvo tapusios Laisvės simboliu. Todėl logiška, kad Birželio sukilėliams laidoti kapaviete jau pirmosiomis sukilimo dienomis tapo Naujosios Rasos, 1941 m. birželio 26 dieną Vilniaus miesto policijos vadui rašoma: „Šio mėn, 25 d. 19 val. Grybiškių miške buvo palaidoti 22 rusų armijos kariai, karių lavonai surinkti iš įvairių vietų. Be to, šiandien Rasų kapinėse bus laidojami lietuvių aktyvistai ir lietuviai kariai, kurių lavonai yra surinkti iš įvairių miesto vietų. Jie yra žuvę padėdami vokiečių garbingai kariuomenei vaduoti Lietuvos sostinę Vilnių“.
Sukilėliai buvo laidojami už „Žuvusiems partizanams laidoti komiteto“ surinktus pinigus. Juos aprengdavo ir kitus laidotuvių reikalus atlikdavo Vilniaus universiteto studentai. 1941 m. liepos 1 d. Algirdas Gustaitis laikraštyje „Naujoji Lietuva“ paskelbė Rasose palaidotų sukilėlių sąrašą, kuriame yra 17 pavardžių. Tie duomenys buvo nepilni, nes liepos 5 dieną tame pačiame laikraštyje A.V. informavo apie palaidotus 24 sukilimo dalyvius ir sudarytą „Žuvusiems partizanams laidoti komitetą“, kuriame „darbavosi kun. Lipniūnas, p.p. Rakūnas, Bungardas, Stačiukaitis ir j. leit. Žuromskas“. Komiteto nariai lankė sužeistuosius ligoninėse ir iš likusių suaukotų pinigų jiems nešė laikraščius ir knygas.  Taigi, be abejo, buvo aukų ir po sukilimo. Ne visada spėta apie žuvusiuosius greitai surinkti informaciją, todėl įvairiuose šaltiniuose, o ypač periodikoje, yra netikslumų.
1941 m. rugsėjo 3 dieną Vilniaus miesto savivaldybės sekretoriato pranešime Vilniaus srities komisarui nurodytos 29 sukilėlių pavardės, pažymint, kad pridėtas planas, kurio, deja, nerasta. Antanas Dobrolskis šiame sąraše minimas du kartus, tikėtina antruoju atveju pavardė užrašyta klaidingai, arba jos sutampa, nes tai buvo gana dažnas atvejis. Aštuonių šio sąrašo sukilėlių pavardžių nėra V. Striužo, o kartu ir Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre.
Čia pateikiame naujais duomenimis papildytą Registre pateiktą sąrašą, kuriame yra nurodytos 27 sukilėlių pavardės. Šiuos sąrašus analizavo ir istorikas Arūnas Bubnys, pateikdamas papildomų duomenų apie karines tarnybas.

1941 m. birželio sukilimo kariai, palaidoti Rasų kapinėse
Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre įrašyti palaidojimai:

  • Bairiūnas-Beinaravičius Bronius (kitur – Bairūnas Bronius), mjr., 1901-04-09 ؘ– 1941-06-23;
  • Butkevičius Viktoras, Lietuvos aktyvistų fronto narys, 1941-06 23-24 (tiksli žūties diena nežinoma – aut.);
  • Būga Pranas, nužudytas birželio mėnesį (?);
  • Čibiras Antanas, pionierių bataliono j. psk., 1917-12-07 – 1941-06-24;
  • Gromnickas Romanas, psk., 1899-03-27 –1941-06-23;
  • Gudėnas Mykolas, 1941-16 23-24;
  • Gulbinas Antanas, 306 pionierių bataliono eil. 1941-06-23;
  • Jankevičius Mykolas, psk. 1913 – 1941-06-23;
  • Kalanta Jurgis, 1941-06-23;
  • Kalasauskas Jonas, 1941-06-23;
  • Koreika Jonas (Karečka ? Jonas), j. psk., 1941-06-23;
  • Katkauskas Juozas (Jonas ?), 1901  1941-06-23;
  • Kazlauskas Povilas, 306 pionierių bataliono eil., 1941-06-23;
  • Adomas Klimka, 1941-06 23-24;
  • Kundrotas Viktoras (Kondratas ?), plk. ltn., 1901-12-23 – 1941-06-23. Vienintelis žinomas sukilėlio kapas;
  • Kuodys Kazimieras (Kuodis ?), 234 šaulių pulko eilinis, 1941-06-24;
  • Mikalauskas Stasys, 306 pionierių bataliono psk., 1941-06-23;
  • Munčelis Pranas, 1941-06 23-24;
  • Rybokas Ignas, eil. 1941-06;
  • Staneika Juozas, policininkas, 1941-06-23;
  • Tančikas Vladas (Taučikas), politinis kalinys, 1902 – 1941-06 23-24;
  • Valiulis Jonas, LAF narys, kpt., 1905 – 1941-06-26;
  • Žebrauskas Pranas (Povilas ?), 306 pionierių bataliono eil., sužeistas mirė 1941-06-23;
  • Žėlas R. (Želas ?), eil., 1941-06-24;
  • Nežinomas karys sukilėlis, vyr. psk., 1941-06 23-24;
  • Nežinomas karys sukilėlis, 1941-06 23-24;
  • Nežinomas karys sukilėlis, LAF narys, žuvo 1941-06-24 prie Vilniaus Universiteto.

Kariai, įrašyti Vilniaus miesto savivaldybės sekretoriato 1941-09-03 pateiktame sąraše ir neįtraukti į registrą:

  • Dobrolskis Antanas (Dobrovolskis ?);
  • Žilionis Vaclovas;
  • Kaulakis Jonas;
  • Bendoraitis;
  • Dobrolskis Antanas (?);
  • Mickevičius Zigmas;
  • Puckarinas Kazys;
  • Pipikas Juozas.

Taigi galima teigti, kad Rasų kapinėse buvo palaidoti 35 Birželio sukilimo dalyviai: 27 pavardės yra Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registre, 8 – reikia įrašyti.
Paminklinėje lentoje „Partizanams, žuvusiems dėl Tėvynės 1941 m.“ iškaltos ir 7 politinių kalinių pavardės: Masenas Klemas; Rasenas Povilas; Tilinskas Stasys; Šapoka Jonas; Banys Bronius; Alėba Mykolas; Deveikis Antanas. Galimas dalykas, tai vėliau mirę Birželio sukilimo dalyviai. Šiame kvartale yra ir kenotafas „1941 m. birželio sukilėliai ir partizanai“. Ten nurodyta 20 asmenų, žuvusių ar mirusių jau po Birželio sukilimo, t.y. 1945 – 1953 metais, pavardžių. Šį sąrašą taip pat reikėtų patikslinti.

„O esat jūs verti milžinkapio prie kelio…“

Sprendžiant iš informacijos, vokiečių valdžia stengėsi organizuoti abiejų sukilėlių kapaviečių tvarkymą. 1941 m. rugsėjo 2 dieną laikraštyje „Naujoji Lietuva“ rašoma: „Rūpinamasi lietuvių partizanų kapais Antakalnyje ir Rasose: jie aptvarkyti ir papuošti. Tolesnis rūpinimasis karių kapais pavestas daržininkui Romanui Krausui, kuris „dirba kontakte“ su atitinkamomis įstaigomis“. Buvo stengtasi sudaryti tikslius sukilėlių sąrašus, todėl 1942 m. sausio 17 dieną „Kario“ redakcija prašė siųsti žinias apie žuvusiuosius, nurodant karinį laipsnį, kilimo ir tarnybos vietas, žūties ar mirties laiką ir aplinkybes, pažymint, kad „čia skelbiamas žuvusiųjų sąrašas yra sudarytas ligi šio turimomis žiniomis apie tuos karius, kurių žuvimu mažiausiai abejojama“. Šiame sąraše nurodyti 83 asmenys, žuvę įvairiose Lietuvos vietose. Iš šio sąrašo 8 pavardės yra paskelbtuose Rasų kapinėse palaidotųjų sąrašuose ir (Vincas Andriūšis, Zamaras ir Ožiūnas) – Antakalnyje, kur yra išlikęs paminklas su įrašu „Kariūnas Povilas Ožiūnas / žuvęs kovose su bolševikais / 1941 VI 23“. Apie Antakalnio kapinėse palaidotą Leoną Žiaunį 1942 m. paskelbtas toks pranešimas: „Kursantas Leonas Žiaunys, tarnavęs Vilniaus pėstininkų mokykloje, 1941 m. birželio 23 d. buvo sužeistas Vilniuje ir mirė birželio 24-25 d. Palaidotas Antakalnio karių kapinėse.“
1942 m. spalio 23 d. „Karyje“ Č. Daunys rašė: „Neseniai skaitėme oficialią padėką Vilniaus miesto savivaldybei už gražiausią Lietuvoje karių kapų sutvarkymą“. Tikėtina, čia kalbama apie Rasas, kur tuo metu jau buvo pastatyti mediniai kryželiai, o prieš Vėlines iškilo ir koplytstulpis. 1942 m. lapkričio 1 dieną „Naujoji Lietuva“ mini Vilniaus Dailės muziejaus dirbtuvėse pagamintą lietuviško stiliaus koplytėlę, kuri „ką tik baigta statyti, dar net dažai nenudžiūvę“. Ir vėliau spaudoje yra duomenų apie žuvusiųjų partizanų pagerbimą Antakalnio ir Rasų kapinėse. 1943 m. per Vėlines „visų jų kapus puošė geltonos ir melsvos našlaitės ir kuklūs mediniai kryželiai“.
Tačiau memorialo Antakalnio kapinėse sutvarkyti nespėta, o po karo jis, kaip jau buvo minėta, buvo užlaidotas.

Post scriptum

V, Striužo duomenimis, paskelbtais 2006 metais išleistoje knygoje „1941 metų sukilimas Rytų-Pietų Lietuvoje“, Vilniuje žuvo 42 sukilėliai. Pateikus naujus duomenis galima konstatuoti, kad Vilniuje 1941 m. žuvo ar mirė nuo žaizdų 79 Birželio sukilimo dalyviai: 45 palaidoti tam tikslui įsteigtoje kapavietėje Antakalnio kapinėse, 34 – Rasose. Tačiau, tikėtina, jų yra daugiau.
Straipsnyje panaudotos poeto Vinco Mykolaičio-Putino eilėraščio „Žuvusiems partizanams“, sukurto 1941 m. birželio 29 dieną, eilutės.  

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *