Plk. ltn. Petras Gužas
1892 – 1945

plk. ltn. Petras Gužas su šeima (apie 1930 m.)

plk. ltn. Petras Gužas su šeima

Gimė 1892 m. spalio 2 d. Kreipšių k., Skapiškio vls., Rokiškio aps. 1912 m. eksternu baigė Staro Rusoje (Rusija) realinės mokyklos 6 klases. Nuo 1914 m. iki 1917 m. lapkričio kaip savanoris tarnavo Rusijos kariuomenėje. Dalyvavo kovose su vokiečiais Šiaurės fronte ties Ryga. Nuo 1917 m. lapkričio iki 1918 m. gegužės lietuvių pulkų kūrimo Rusijoje komisijos pirmininkas.
1918 m. lapkričio 23 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Buvo KAM valdytojo adjutantas, Rikiuotės skyriaus raštvedys, Vilniaus komendantūros adjutantas. 1919 m. sausio 1 d. dalyvavo iškeliant Lietuvos vėliavą Gedimino pilies bokšte. Buvo Kauno komendantūros adjutantas, 1 raitelių pulko ūkio dalies vedėjas. 1919 m. lapkričio 25 d. išlaikė Karo mokyklos kurso egzaminus, suteiktas leitenanto laipsnis. Perkeltas į Joniškėlio batalioną (vėliau 9 pulkas) kuopos vadu, vėliau pulko adjutantu. Nuo 1919 m. gruodžio 20  d. iki 1920 m. sausio 3 d. dalyvavo Nepriklausomybės kovose su bolševikais prie Dauguvos, 1920 m. nuo sausio 30 d. iki – liepos 15 d. ir nuo spalio 8 d. iki lapkričio 21 d.  dalyvavo Nepriklausomybės kovose su lenkais prie Pikeliškių, Giedraičių, Dubingių, Molėtų. 1920 m. gruodžio 22 d. paskirtas 3 raitelių „Geležinio vilko“ pulko adjutantu. 1922 m. spalio 6 d. baigė Aukštuosius karininkų kursus , perkeltas į Kavalerijos divizijos štabą. 1923 m. kovo 30 d. pakeltas į vyr. leitenantus. 1923 m. gruodžio 28 d. perkeltas į 1 kavalerijos pulką jaun. karininku, vėliau eskadrono vadu. 1925 m. gegužės 15 d. pakeltas į kapitonus. 1927 m. kovo 2 d. perkeltas į Kariuomenės teismą jaun. kandidatu. 1928 m. sausio mėn. baigė Lietuvos universiteto Teisių fakultetą ir įgijo diplomuoto teisininko vardą; paskirtas teismo vyresn. kandidatu. 1929 m. lapkričio 23 d. pakeltas į majorus, 1930 m. vasario 10 d. – į pulkininkus leitenantus ir pačiam prašant paleistas į atsargą. Iki 1940 m. gyveno ir dirbo advokatu Kaune.
1930 – 1940 m. LKKSS Centro valdybos pirmininkas. 1940 m. pasitraukė į Vokietiją, kur sudarytoje atsarginėje Lietuvos vyriausybėje išeivijoje patikėtas vidaus reikalų ministro postas. Vokiečių laikytas Berlyne namų arešte iki 1943 m., grįžo į Lietuvą, mokytojavo Rokiškio gimnazijoje.
Mirė 1945 m. sausio 24 d., palaidotas Rokiškyje.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1921 m.), Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1938 m.) ir DLK Gedimino 3 laipsnio (1936 m.) ordinais, Savanorių medaliu (1928 m.), Šaulių žvaigždės ordinu (1938 m.), Šaulių žvaigždės ordino medaliu (1939 m.), Prancūzijos Garbs legiono 5 laipsnio ordinu (1938 m.).

pagal „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ 3 tomas, 259 – 260 p.