Generolas ltn. Mikas Rėklaitis
1896 – 1976

Gimė 1896 m. rugsėjo 6 d. Daugirdėlių k., Alytaus vls. ir aps. 1915 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją. 1916 m. sausio 1 d. mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, 1916 m. Maskvoje baigė Aleksejaus karo mokyklą, suteiktas praporščiko laipsnis. Pirmojo pasaulinio karo metu dalyvavo kovose prieš austrus ir vokiečius. Rusijos kariuomenėje tarnavo iki 1918 m. sausio 1 d. Grįždamas į Lietuvą pateko į vokiečių nelaisvę, kur buvo iki lapkričio mėn.
1918 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą, organizavo Alytaus apskrities miliciją, buvo milicijos vadas, apskrities viršininko pavaduotojas. 1919 m. sausio 15 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės 1 pėst. pulką Alytuje, paskirtas jaun. karininku, kovo 1 d. –  kuopos vadu. 1919 m. sausio 15 d. –  rugsėjo 30 d. dalyvavo Nepriklausomybės kovose su bolševikais. 1919 m. spalio 17 d. suteiktas pėst. kapitono laipsnis., paskirtas mokomosios kuopos vadu, lapkričio 3 d. – Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių karininkų laipsnių pakeitimo komisijos nariu. 1920 m. sausio 4 d. – gruodžio 1 d. dalyvavo Nepriklausomybės kovose su lenkais. Spalio 20 d. paskirtas bataliono vadu. 1922 m. sausio 6 d. pakeltas į majorus, sausio 30 d. baigė Aukštuosius karininkų kursus. Dalyvavo rengiant Rikiuotės statutą. 1923 m. gruodžio 7 d. paskirtas I karo apygardos štabo skyriaus viršininku. 1925 m. gegužės 15 d. pakeltas į pulkininkus leitenantus. 927 m.  vasario 8 d. paskirtas Kėdainių aps. karo komendantu, 1930 m. vasario 17 d. paskirtas 1 pėstininkų pulko Ukmergėje vadu. 1930 m.. birželio 19 d. baigė Aukštesniųjų karininkų kursus. 1930 m. lapkričio mėn. 23 d. pakeltas į pulkininkus. 1935 m. rugsėjo 17 d. paskirtas III pėstininkų divizijos Šiauliuose vadu. 1935 m. lapkričio 23 d. pakeltas į  generolus leitenantus. 1938 m. rugsėjo 8 d. paskirtas 6 mėn. eiti kariuomenės tiekimo viršininko pareigas. 1938 m. lapkričio 23 d. pakeltas į divizijos generolus. 1939 m. spalio 23 –  28 d. pirmininkavo lietuvių komisijai derybose su SSRS kariuomenės atstovais dėl sovietinių karių įgulų išdėstymo Lietuvoje. 1940 m. birželį lydėjo Lietuvos ministrą pirmininką A. Merkį į Maskvą, kur aiškintasi dėl tariamų rusų kareivių dingimo Lietuvoje.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio 25 d. paleistas į atsargą. 1941 m. liepos 9 d. NKVD suimtas ir kalintas Kaune. Prasidėjus Birželio sukilimui išvaduotas. Birželio 24 d. sudarytos Krašto gynimo tarybos narys.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. į JAV. Dirbo įvairius darbus. Aktyviai dalyvavo lietuvių išeivių veikloje, LKVS „Ramovė“ ilgametis centro valdybos vicepirmininkas. Bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje.
Mirė 1976 m. kovo 21 d. Čikagoje.
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus 5 laipsnio (1919 m.), Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1937 m.), ir DKL Gedimino 3 laipsnio (1928 m.) ordinais, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių (1928 m.) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928 m.) medaliais, Šaulių žvaigždės (1938 m.) ir Skautų Svastikos (1935 m.) ordinais, Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929 m.) ir Aizsargų nuopelnų kryžiumi (1939 m.).

pagal „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ 6 tomas, 249 p.