Stanislovas Jakas
1941 – 1998

Gimė 1941 m. rugpjūčio 1 d. Zubieliškėse, Kėdainių apskr. 1958–1962 m. dirbo Kėdainių girininkijoje, 1962–1971 m., 1974–1994 m. darbininku Vilniaus gamyklose. 1971–1972 m. studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute. Nuo 1966 m. palaikė ryšius su rusų disidentais V. Bukovskiu, P. Jakiru, J. Kimu ir kitais, per juos į nelegalią spaudą perduodavo informacijų apie žmogaus teisių pažeidinėjimus Lietuvoje. Platino rusų antisovietinio pogrindžio leidinius, 1970 m. iš Maskvos parsivežė sovietinės valdžios slepiamų Molotovo-Ribentropo pakto slaptųjų protokolų kopijas, rusų emigrantinės organizacijos „Liaudies darbo sąjunga“ draudžiamųjų leidinių. Daugino ir platino sovietinės valdžios draudžiamus lietuvių spaudinius („Lietuvių archyvas“ t. 3, laikraštį „Akiračiai“ ir kt.). 1972 m. suimtas, iki 1974 m. kalintas. 1964–1972 m. TSKP narys, tikėjosi įkurti opozicinę grupę, suėmus – pašalintas. 1988 m. įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, 1989 m. su kitais įkūrė Lietuvos darbininkų sąjungą.
1991 m. sausio įvykių dienomis saugojo Aukščiausiąją Tarybą, LR Seimo III rūmus. 1991 m. sausio 11 d. Aukščiausioje Taryboje prisiekė  Lietuvos Respublikai.
Nuo 1996 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus narys.
Mirė  1998 m. balandžio 6 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse Menininkų kalnelyje.

Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Sausio 13-osios atminimo medaliu (1997 m. )

Pagal Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 475 psl. aut. Birutė Barauskaitė