Sigitas Jegelevičius
1938 – 2014

Sigitas Jegelevičius 1938-01-20 - 2014-02-22

Gimė 1938 m. sausio 10 d. Vabalių k. Alytaus aps. Mokėsi 1945-1949 m. Vabalių pradžios mokykloje, 1949-1952 m. Nemunaičio septynmetėje mokykloje, 1952-1957 m. Alytaus 1-ojoje vidurinėje mokykloje, kurią ir baigė. 1957-1959 m. studijavo istoriją Vilniaus universitete, nuo 1959 m. rugsėjo – Maskvos valstybiniame istorijos ir archyvistikos institute, kurį baigė 1962 metais. Įgijo istoriko ir archyvisto kvalifikaciją. Archyvotyrininkas ir šaltinotyrininkas. Humanitarinių mokslų (istorijos)  daktaras (1976 m.), docentas. Mokėjo rusų ir lenkų kalbas. Dirbo 1962 –1972 m. Archyvų valdyboje vyr. moksliniu bendradarbiu, vyr. inspektoriumi, skyriaus vedėju. Nuo 1964 m. dirbo Vilniaus universitete. Nuo 2000 m. pensininkas. Paskutinė darbovietė – Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Naujosios istorijos katedros vedėjas. Nuo 1992 m. buvo Istorijos fakulteto tęstinio mokslo darbų leidinio „Lietuvos istorijos studijos“ redkolegijos  atsakingasis sekretorius.
Lietuvos Respublikai prisiekė 1991 m. rugpjūčio 21 d. 1991 m. sausio 8 d. dalyvavo spontaniškame jedinstvenininkų išstūmime iš Aukščiausiosios Tarybos vidinio kiemo, sausio 14 – 15 d. Šilėnų kariniame miestelyje prie Vilniaus platino Sąjūdžio atsišaukimus į sovietų kariškius. 1991 m. rugpjūčio 19 – 23 pučo Maskvoje dienomis buvo Aukščiausiosios Tarybos pastato išorės apsaugoje. Nuo 1991 m. rugpjūčio 19 d. iki  2000 m. birželio 22 d. tarnavo SKAT/KASP 821 kuopoje eiliniu kariu, grandies vadu, skyriaus vadu, būrio vadu. 1997 m. suteikta IV kvalifikacinė kategorija. Dimisijos eilinis karys savanoris.
Nuo 1996 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) Vilniaus apskrities skyriaus KASP 8 rinktinės karių savanorių būrio narys.
Parengė ir išleido monografiją „Nemunaitis ir jo parapija“ (2002 m.). Knygų „Vilniaus universiteto istorija 1579-1994“ (1994), „Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai (1918-1940)“ (1997), „Vilnius – Jėzuitų akademija – Universitetas. 1579-1999“ (1999), „Panevėžys nuo XVI a. iki 1990 m.“ (2003), „Lietuvos Šaulių sąjunga valstybės ir visuomenės tarnyboje 1919-2004“ (2005), „Lietuvos vidaus reikalų istorija“ (2008), „Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto istorijos bruožai“ (2009, 2012), „Lietuvių tautos sukilimas 1941 m. birželio 22-28 d.“ (2011) bendraautoris; istorijos šaltinių publikacijų „Augustinas Janulaitis. Praeitis ir jos tyrimo rūpesčiai“ (1989), „Ukmergės dekanato vizitacija 1784“ (2009), „Ukmergės dekanato topografinis aprašymas  1784“ (2013) knygų sudarytojas, „Lietuvos centrinių valstybės archyvų trumpo fondų žinyno“ 12 sąsiuvinių bei jubiliejų progomis bendraklasių atsiminimų dviejų knygelių sudarytojas.
Mirė 2014 m. vasario 22 d. Vilniuje.

Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi (2003 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2005 m.), Sausio 13-osios atminimo medaliu (2006 m.),  SKAT medaliu „Už gerą 5 metų tarnybą“ (1997 m.), LKKSS II laipsnio (2005 m.) ir I laipsnio (2008 m.) medaliais „Buvome, esame, būsime“.