LRT.lt 2019-09-19

Nausėdos patarėjas Žukas: Lietuvai stovėti nuošaly – nesaugu

LRT radijo laidoje „Ryti garsai“  pokalbį veda Darius Matas

„Neišvengiamai visi supranta, ir mūsų sąjungininkai taip pat, kad kilus kažkokiai grėsmei, stovėjimas nuošaly ir nieko nedarymas, keltų jiems dar didesnę grėsmę. Todėl veikimas bendrai, kartu su Lietuvos pajėgomis, yra saugesnis variantas“, – LRT RADIJUI sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas.

– Prezidentas Gitanas Nausėda, užvakar lankydamasis Rukloje, dėvėjo karinę uniformą. Tokią galimybę turėjo ir kiti šalies vadovai. O ar jums teko matyti juos dėvint?
– Taip, teko matyti. Prezidentas Valdas Adamkus atvažiuodavo užsivilkęs karinę striukę. Dalia Grybauskaitė tą daug kartų yra dariusi. Šįkart prezidentas Nausėda dėvėjo pilną karinę uniformą. Tokiu būdu, pirmą kartą atvykdamas į Lietuvos kariuomenę, parodė jai pagarbą. Pagarbą parodė ir visiems Lietuvos kariams. Toks žingsnis kariuomenėje buvo labai aukštai įvertas.
– Prezidento dėvėta uniforma kiek skiriasi nuo tų, kurios išduodamos kariams. Karinį laipsnį žyminčio antsiuvo vietoje – prezidento herbas. Ar yra daugiau skiriamųjų ženklų?
– Kitų skiriamųjų ženklų nėra. Tai yra naujausias uniformos pavyzdys, kuris bus įvestas nuo kitų metų sausio 1 dienos. Visi kareiviai, karininkai ir seržantai tokią uniformą dėvės. Prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, todėl ir dėvi tą išskirtinį ženklą, kuris parodo prezidento herbą. Jokių uniformos dėvėjimo taisyklių pažeista nebuvo.
– Kiek laisvai prezidentas gali pasirinkti kaip dėvėti karinę uniformą? Užsisegti ar ne striukės sagas ar nedėvėti galvos apdangalo?
– Tai yra smulkmenos. Prezidentas visgi nėra kariškis. Galima ir sagą prasisegti ar galvos apdangalo nedėvėti. Čia yra jo pasirinkimas. Atvykti prezidentas gali ir su kostiumu, tačiau jis atvyko su uniforma. Kariai jo labai laukė ir jis pademonstravo didelę pagarbą Lietuvos kariuomenei. Tai buvo labai aukštai įvertinta.
– Kokia prezidento patirtis su karine ginkluote? Ar prezidentui yra tekę laikyti ginklą?
– Esu matęs nuotrauką, kai jis lankėsi Estijoje. Jam buvo padaryta ginkluotės paroda ir jis buvo paėmęs ginklą į savo rankas. Ir čia (Rukloje) jis ėmė ginklus į savo rankas, teiravosi kaip jie veikia, domėjosi kiek mes jų turim ir kaip juos naudojam. Nieko ypatingo čia nematau. Visi valstybės vadovai elgiasi panašiai.
– O ar yra tekę tarnauti kariuomenėje prezidentui?
– Jūs jo paklauskit. Kiek žinau, jis kariuomenėje netarnavo, bet yra baigęs rezervo karininkų kursus, kadangi studijavo aukštojoje mokykloje, dar tarybiniais laikais, ir ten buvo karinės katedros. Manau, kad jis yra susipažinęs su karinės tarnybos specifika.
– Briuselyje viešėjęs prezidentas pareiškė, kad Lietuvoje dislokuotas tarptautinis batalionas yra gera priemonė Rusijai atgrasyti, bet to nepakaktų apginti nuo puolimo. Kaip vertinti tokią žinutę?
– Labai sunku pasakyti, ko pakaktų nuo puolimo. Nežinom juk ir koks tas puolimas būtų: konvencinis ar pasiekti kažkokių politinių tikslų, ar padaryti kokį tai spaudimą. Turime kelių šalių karinį junginį, kuris dislokuotas Lietuvoje. NATO dalyvauja mūsų šalies gynyboje. Priešui tai yra svarbus signalas, kad jis susidurs ne tik su nacionaliniu pasipriešinimu, bet taip pat ir su mūsų sąjungininkais.
– Ar pareiškimas, kad gynybai to nepakanka, nėra saldainis priešiškom valstybėm?
– Aš nemanau, kad tai yra saldainis. Mums iš tikrųjų trūksta oro gynybos, karinių jūrų pajėgų. Norėtume, kad tų pajėgų būtų daugiau. Labai aktualu, kad oro policija pereitų į gynybą.
– Prioritetas yra oro gynyba. Kokios priemonės ją užtikrintų?
– Įvairių nuotolių priešlėktuvinės gynybos aviacija. Planuojame įsigyti vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos. Neturime tolimojo nuotolio aviacijos.
– Tolimosios aviacijos neturime. Dar pernai Lenkija pranešė įsigyjanti tolimojo nuotolio amerikietiškų priešlėktuvinių ir priešraketinių sistemų „Patriot“. Pirmosios jų šalį turėtų pasiekti po 3 metų. Ar prezidentas siūlytų panašius projektus ir Lietuvoje?
– Aš nemanau, kad kiekviena šalis, kad ir Baltijos valstybės, turėtų galvoti, kaip gintis vien tik savarankiškai. Manau NATO turi pasidalinti gynybos užduotis regione. Jei turime bendrą planą, tai ir užduotimis turi būti pasidalinta.
– Ar turite omenyje, kad galima būtų sinchronizuoti Lietuvos ir Lenkijos oro gynybas?
– Be jokios abejonės. Lietuva turi trumpojo nuotolio sistemas, greitai turėsime vidutinio nuotolio. Lenkai turės ilgojo nuotolio. Vokietijoje yra dislokuota amerikiečių „Patriot“ sistema. Šiaurės ir Baltijos jūrose yra laivai su įvairiausiom priešlėktuvinėm priemonėm. Vyksta patruliavimas. Tai gi, yra visas gynybos priemonių paketas.
– O tokie pokalbiai apie sinchronizavimą jau vyksta šiuo metu?
– Vyksta labai intensyviai jau keli metai iš eilės, kai tik prasidėjo Ukrainos krizė.
– Prezidentas aplankė karius čia Lietuvoje. Galbūt yra planuojame lankyti ir užsienyje esančius Lietuvos karius, kurie dalyvauja specialiose misijose?
– Taip, toks planas yra. Mes svarstom kitais metais vizitus į Afganistaną arba Malį, kur yra didžiausi mūsų karių kontingentai.

LRT.lt primena, kad 57 metų J. V. Žukas kariuomenės vadu dirbo nuo 2014 metų iki šių metų liepos pabaigos. Anksčiau jis buvo karinis atstovas Lietuvos atstovybėje prie NATO ir ES, vadovavo Sausumos pajėgoms, kitiems vienetams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.