Š.Jasiukevičius, A.Daugirdas. Kaip pasirengti galimiems kariniams konfliktams ir kaip elgtis, jei prasidėjo karas. Šaulių patarimai. 15min.lt 2015-09-26

Kaip pasirengti ir pasipriešinti informaciniam karui

Š.J. Tęsiame pokalbius apie tinkamą pasiruošimą krizinei situacijai. Paskutinė išankstinio pasirengimo tema – pasirengimas informaciniam karui. Šis žodžių junginys pradėtas vartoti visiškai nesenai, tik sustiprėjus propagandos srautui iš prorusiškų šaltinių. Tiesa, daugeliui žmonių, ko gero, tai vis dar pasirodys neįprastas. Juo labiau, sunku suprasti, kuo pasirengimas informaciniam pasipriešinimui padės konflikto metu. Bet kurio okupanto svarbiausia išankstinė užduotis yra propagandos pagalba palaužti valią priešintis.

A.D. Pirmiausia noriu pabrėžti, kad visus namų darbus reikia daryti taikos metu, nes prasidėjus kariniam konfliktui jau nebus tam laiko. Reikia neužsidaryti savam kiaute, kad suvoktume vykstančius procesus. Reikia nuolat sekti žiniasklaidą, reikia domėtis naujienomis, bet svarbiausia – kritinis mąstymas. Sužinojus kokią nors kontroversišką naujieną, visuomet reikia bandyti suprasti, koks buvo tos naujienos paskelbimo tikslas.

Š.J. Aš, kaip visuomenės informavimo ir viešųjų ryšių verslo savininkas, galiu kompetentingai pabrėžti, kad maždaug 20-30 proc. žiniasklaidos  turinio yra su vienokiu ar kitokiu tikslu. Proporcijos priklauso nuo žiniasklaidos priemonės atsakomybės lygio ir tikslų.

A.D. Bet kurio okupanto svarbiausia išankstinė užduotis yra propagandos pagalba palaužti valią priešintis. Tada okupacija įvyksta su mažiausiais praradimais. Lietuvos istorijoje jau turime tokių atvejų.

Š.J. Kad tauta nenorėtų priešintis, reikia menkinti pasitikėjimą savo oficialiomis institucijomis, reikia menkinti kariuomenės galimybes, bandyti įtikinti, kad sąjungininkai nepadės. Visa tai suformuoja beviltiškumo įspūdį ir tauta nemato prasmės priešintis.

A.D. Toks pat scenarijus buvo vykdomas nuo Sausio įvykių. Visą Lietuvos nepriklausomybės egzistavimo laiką buvo bandoma menkinti pasitikėjimą ir pasididžiavimą savo valstybe. Tai daroma ne tik menkinant kasdienius pasiekimus, galimybes, ekonominį stabilumą, bet bandant pakirsti ir istorines tautos šaknis.

Š.J. Tai vyksta ir šiuo metu.

Kai kurie politikais save vadinantys veikėjai net neslepia savo simpatijų galimam agresoriui ir savo antilietuviško požiūrio.

A.D. Taip. Baltarusija bando visus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiekimus ir simbolius priskirti sau. Baltarusija istoriškai yra artima Rusijai. Abi tautos yra slavai. Net kalba labai panaši. Akivaizdu, kad Baltarusija niekada nebus Lietuvos sąjungininkė. Net ir bandydama išlaikyti neutralumą, vis tiek bus artimesnė Rusijai.

Š.J. Rusija namų darbus daro taikos metu.

A.D. Todėl turime stengtis neniekint savo istorijos, o ja didžiuotis, prisiminti visų laikmečių visus pasiekimus, didžius žmones ir savyje bei aplinkiniuose ugdyti pasididžiavimą savimi, savo šaknimis. Tai laikyti kaip pagrindą ir perduoti tai jaunesnėms kartoms.

Š.J. Labai aiškios ir tvirtos moralinės nuostatos leis konflikto metu nepasimesti informacijos sraute ir atskirti melagingą informaciją nuo tikros. Suklaidinti žmonės gali pradėti palaikyti okupanto pusę.

A.D. Svarbu identifikuoti informacijos šaltinius ir bandyti suprasti, kokie jų tikslai. Kai kurie politikais save vadinantys veikėjai net neslepia savo simpatijų galimam agresoriui ir savo antilietuviško, antivalstybinio požiūrio.

Š.J.  Jau dabar daugelis žmonių žino, kad liūdnai pagarsėjęs nupiepėlis „savi šaudė į savus“ nėra patikimas informacijos šaltinis. Tokie mažiausiai pavojingi, nes jie paveikūs tik visiškai bukiems žmonėms, o jų nėra daug. Tačiau reikia būti budriems.

A.D. Reikia klausti savęs ir ieškoti atsakymų, kodėl kai kurie veikėjai menkina Lietuvos valstybės pasiekimus per nepriklausomybės laikotarpį, kodėl šmeižia politikus, kodėl sako, kad priklausyti NATO aljansui yra blogai, kodėl pasisako prie bendrą visos Europos ekonominę sąjungą. Reikia turėti omenyje, kad giname ne personažus, kurie būna nuo rinkimų iki rinkimų. O giname laisvę, identitetą, žemę, namus, šeimą.
Tam, kad turėtum savo tvirtą nuomonę, reikia sekti įvairius informacijos šaltinius, nepasitikėti tik vienu. Geriau, kad jie būtų kuo įvairesni, netgi skirtingų valstybių. Ieškoti nepriklausomų, nesuinteresuotų naujienų kanalų. Paprastai tai būna Vakarų valstybių, kurios nedalyvauja konflikte, žiniasklaida. Ji daugiau ar mažiau pateikia objektyvią informaciją.

Š.J. Užsienyje gyvenantys mūsų tautiečiai gali suteikti objektyvią informaciją. Jie mato platesnį kontekstą, turi daugiau informacijos šaltinių. Yra mažiau paveikti propagandos.

A.D. Jei tik nebūsime atkirsti nuo interneto, telefoninio ryšio – visuomet galima bandyti susisiekti ne tik su tautiečiais, bet užsieniečiais draugais ir pasidomėti, kokia informacija apie įvykius yra pas juos.

Š.J. Pasirengimas būti nesuklaidintiems neteisingos informacijos gali lemti mūsų veiksmus karinio konflikto metu ir padidinti galimybę išgyventi. Pavyzdžiui, gavę melagingą informaciją, kad mūsų nepalaiko sąjungininkai, galime priimti sprendimą trauktis į kitas teritorijas. Gavę melagingą informaciją, kad tos teritorijos saugios, galime patekti į priešininkų rankas.

A.D. Labai lengva įvilkti tam tikras žinutes į patrauklų rūbą, todėl turime pirmiausia kiekvienas sau atsakyti į klausimą: kas yra mano vertybės? Ar tai trumpalaikiai, menki materialiniai dalykai, suvaržymai, nurodymai? Ar demokratija ir laisvė? Laisvė kalbėti, laisvė tikėti, laisvė veikti.
Turėdami aiškią poziciją lengviau identifikuosime kalbose naudojamus argumentus ir suprasime tikruosius tikslus.

Š.J. Pastaruoju metu propagandoje naudojamos žinutės nukreiptos į personalijas. Keliami tokie klausimai: nėra ką ginti, nejaugi ginsite tuos valdžiažmogius? Nutukusius Seimo narius, korumpuotus politikus?

A.D. Reikia turėti omenyje, kad giname ne personažus, kurie būna nuo rinkimų iki rinkimų. O giname laisvę, identitetą, žemę, namus, šeimą…

Š.J. Tai buvo paskutinioji tema iš išankstinio pasirengimo ciklo. Toliau publikuosime patarimus, kaip elgtis jau prasidėjus kariniam konfliktui.