|
Vytautas Bulvičius „Karinis valstybės rengimas“ 1939 m. |
Puolamosios ir ginamosios technikos santykiai
Atidžiau įsižiūrėję į ginklų tobulėjimo istoriją pamatysime, kad kiekvienas ginklas greitu laiku pagimdo priešginklį. Gynimosi technika visuomet auga lygia greta su puolamąja technika. Karo cheminės medžiagos pagimdė kaukę. Paskui atsirado tokios karo cheminės medžiagos, kurios pro kaukę galėjo praeiti. Tačiau kaukė neatsiliko, joje buvo įtaisyti papildomieji koštuvai, kurie jau nuo visų karo cheminių medžiagų galėjo apsaugoti. Puolimo technika nepasidavė. Atsirado karo cheminės medžiagos, veikiančios visą kūną. Bet tuojau buvo pritaikyti priešiperitiniai drabužiai, degazavimas[1], plovimai, kurie buvo vartojami tokiu mastu, kokiu mastu buvo galima vartoti iperitines medžiagas.
Kai atsirado tankas, tuojau pat atsirado ir prieštankinis ginklas. Tankas darėsi greitesnis ir gerino savo šarvus; prieštankinis ginklas pasidarė automatinis, padidino greitšovumą, padidino pramušamąją jėgą, patobulino taiklumą. Dabar atsiranda tankai, kurių paskirtis yra kovoti su priešo tankais. Taigi ir čia puolimo techniką tuojau pažabojo gynimosi technika.
Tas pat dėsnis ryškiai pastebimas karo aviacijoje. Rimčiausias karo aviacijos, kaip puolamojo ginklo, priešas yra ta pati karo aviacija. Lėktuvai bombonešiai yra geras puolimo ginklas. Bet jis sėkmingai veikia tik iki tol, kol nesusiduria su lėktuvais naikintuvais. Be naikintuvų, ir kitos priemonės šiandien jau gali labai sėkmingai su lėktuvais kovoti. Priešlėktuviniai artilerijos pabūklai, kurie Didžiojo karo metu, šaudydami palyginti lėtai skraidančius lėktuvus, turėdavo išleisti kelis tūkstančius sviedinių vienam lėktuvui numušti, o šiandien to pat tikslo pasiekia su keliolika ar keliasdešimt sviedinių, šaudydami milžinišku greičiu skraidančius lėktuvus. Stebimės techniškai tobulu bombonešio įrengimu, bet turėtume dar labiau nustebti susipažinę su šviesosvaidžių, klausytuvų, priešlėktuvinių pabūklų taikymo įtaisų technišku įrengimu ir jų tarpusavio darbo derinimu.
Apie gerąsias bombonešių ypatybes mums labai gausiai aiškindavo sensacijas mėgstanti spauda, kuri mielu noru patarnauja ten, kur reikia visuomenę pagrasinti. O apie ginamųjų ginklų nuolatinį tobulėjimą, aukštą jų technišką lygį, tenka išgirsti žymiai rečiau.
Baimės akys didelės. Labai dažnai net atsiradus naujam, aiškiai ginamojo pobūdžio ginklui, visuomenė jame daugiausia mato tik baisiąsias puolamojo ginklo ypatybes. Kai atsirado kulkosvaidis, visi tuojau pradėjo įtikinėti, kad išrastas naujas, labai stiprus puolimo ginklas. Tačiau Didysis karas aiškiausiai parodė, kad kulkosvaidis yra nepalyginti svarbesnis gintis, negu pulti. Puolant kulkosvaidžio vaidmuo, palyginti, kuklus, nes jis nepritaikytas kovoti su apsikasusiais priešo pėstininkais. Priešingai, ginantis kulkosvaidis turi puikių progų šaudyti neapsikasusį priešą. Tačiau baimės pripildytos galvos šio fakto nepastebi ir yra linkę kulkosvaidžiui skirti nepaprastai didelę puolamąją galią.
Ir jūrose ginamieji ginklai labai sėkmingai pažaboja puolamuosius. Didesnio masto puolamosioms operacijoms reikalingi didieji karo laivai: linijiniai laivai[2] ir kreiseriai[3]. Norint vykdyti desanto operacijas, reikia dar turėti gausiai transporto laivų ir įvairių padedamųjų laivų. Vietoje vieno linijinio laivo gynėjas gali turėti visą laivyną nardomųjų laivų, torpedinių kuterių, naikintuvų bei minininkų ir dar liks pinigų hidro aviacijai.
Linijinio laivo (tipingiausio puolamojo karo laivo) kaina skaičiuojama šimtais milijonų litų. Bet toks laivas gali būti sėkmingai torpeduotas šimtą kartų pigesnio nardomojo laivo, hidroplano, torpedinio kuterio. Tiesa, ir puolamasis karo laivas (linijinis) nuolat tobulėja ir nesileidžia ginamųjų laivų nustelbiamas. Jis gavo šarvuotą denį, išmoko geriau gintis nuo torpedų, įsirengė galingą priešlėktuvinę artileriją. Savo brangumą linijinis laivas pateisina tuo, kad jis ilgiau už kitus laivus tinka naudoti. Taigi rungtynės tarp puolamojo ir ginamojo ginklo jūrose vyksta tomis pat taisyklėmis, kaip ir žemėje.
Iš jūrų karo dalykų mažą valstybę labiausiai įdomauja du dalykai: blokados ir jūrų desantų. Blokados būdu priešas galėtų atkirsti jūrinį susisiekimą, o jūrų desantu galėtų užklupti iš jūrų pusės.
Abu šie dalykai puolikui, turinčiam laivyną, nesunku būtų įvykdyti, jei mažoji valstybė neturėtų absoliučiai jokio karo laivyno.
Tiesa, ir tuomet žemės kariuomenė[4] bei aviacija galėtų trukdyti, sunkinti priešo blokadą ar desantą. Tačiau be savo laivyno tektų iniciatyvą atiduoti visiškai į priešo rankas, o tai jau sudaro didelį nuostolį.
Vaizdas ryškiai keičiasi, kai valstybė savo pakraščiams ginti įsigyja bent minimalų, nors ir grynai ginamojo pobūdžio, laivyną. Nardomieji laivai ir torpediniai kuteriai praktikoje negali būti blokuojami, ir todėl priešas visų operacijų metu negali jaustis saugiai. Operacijai jis turi skirti keleriopai didesnes jūrų karo jėgas; jis turi turėti omenyje galimus labai didelius nuostolius, nes kiekvienas pašalintas iš rikiuotės puolamojo pobūdžio karo laivas, kiekvienas kareivių ar šaudmenų prikrautas transporto laivas, kainuoja milžiniškus pinigus. Dar būtų pusė bėdos, jei tik pinigai rūpėtų. Tačiau nustojimas kelių, ar net vieno linijinio karo laivo, gali atitinkamoje vietoje pakeisti santykį tarp kovotojų laivynų. O tai jau gali turėti lemiamų pasekmių visam karui.
Todėl valstybė, kuri savo jūrų krantų apsaugai turi bent minimalų karo laivyną, iš jūrų pusės gali jaustis kelis kartus saugiau, kaip tokio laivyno neturėdama. Bendras karinių jėgų svoris, turint karo laivyną, labai pakyla, nes žemės ir oro kariuomenėms[5] daug mažiau tenka rūpintis jūrų reikalais. Jas pavaduoja specialiai tam reikalui sukurtas (ir todėl pigesnis) ginklas – karo laivynas.
[1] kovinių nuodingųjų medžiagų pavertimas nepavojingomis.
[2] Linijinis laivas – laivas pasižymintis didele ir efektyvia artilerijos galia. Tokio laivo pagrindinė paskirtis desanto palaikymas išsilaipinimo į krantą metu ir desantui vykdant operacijas krante.
[3] Kreiseriai – laivai savarankiškai atliekantys žvalgymo operacijas ir karines operacijas prieš lengvus priešo karinius ir krovininius laivus. Kreiseriai taip pat lydi karinių laivų konvojus. Tokios paskirties laivai greiti ir plaukiojantys jūroje skersai ir išilgai, dėl tokio plaukiojimo ir kilęs jo pavadinimas kreiseris (kryžius).
[4] Sausumos kariuomenė.
[5] Karinis oro laivynas arba Karinės oro pajėgos.
|
Vytautas Bulvičius „Karinis valstybės rengimas“ 1939 m. |