← Į skyriaus pradžią

— Vytautas Bulvičius „Karinis valstybės rengimas“ 1939 m. —
Skyrius: Ginkluotosios jėgos

Toliau →

GINKLŲ RŪŠIŲ JUNGINIAI

Patogesniam kariuomenės valdymui ir glaudesniam atskirų ginklų rūšių bendradarbiavimui tarpusavyje pasiekti ginklų rūšys sujungiamos į junginius.

Junginiai būna organiniai arba tam tikram reikalui sudaryti.

Tipingiausias organinio junginio pavyzdys yra pėstininkų divizija.

Pėstininkų divizijos sudėtis:
3 pėstininkų pulkai,
1 lengvosios artilerijos pulkas,
1 inžinerijos (pionierių) batalionas,
1 ryšių batalionas,
DLR (divizijos lengvoji rinktinė),
tarnybos.

Atskirose valstybėse divizijos sudėtis įvairi. Pavyzdžiui, daugelyje valstybių divizijai organiškai priklauso dar 1–2 sunkiosios artilerijos grupės, kai kuriose valstybėse motorizuotų prieštankinių pabūklų batalionas, motorizuotų s. k. batalionas, zenitinės artilerijos grupė ir t. t.

Neorganinio junginio pavyzdys: 1 pėstininkų pulkas su priskirtomis 1 art. grupe, 1 tankų kuopa, 1 pionierių kuopa.

ŠARVUOČIAI

Šarvuočiai: šarvuoti traukiniai, šarvuoti automobiliai, tankai.

Šarvuoti traukiniai gali važiuoti tik geležinkeliais. Tai jų silpnybė, kuri ypač padidėjo patobulėjus puolamajai aviacijai (aviacija, skiriama pulti žemės taikiniams). Nors šarvuoti traukiniai dar tebėra kai kurių valstybių ginklavime, tačiau didesnės reikšmės jiems neteikiama.

Šarvuoti automobiliai juda plentais ir kitais geresniais gružo keliais. Moderniškų automobilių praeinamumas žymiai padidintas ir kai kurios jų rūšys praeinamumu maža teatsilieka nuo tankų. Šarvuoti automobiliai ginkluojami kulkosvaidžiais ir automatiniais ar pusiau automatiniais pabūklais (iki 47 mm).

Tankai vikšro dėka pritaikyti judėti be kelių. Jie skirstomi į: tankelius (2–5 t.), lengvus (apie 8 t), vidutinius (apie 16 t) ir sunkius (apie 35 t). Daugiausia gaminama lengvųjų tankų. Lengvieji tankai ginkluojami panašiai kaip šarvuoti automobiliai; pereina apie 1,5 m pločio griovius, 70 cm gilumo vandenis, perlipa 50 cm aukščio mūro sienas, nugali iki 45° statumus, nulaužia iki 30 cm skersmens medžius, sėkmingai daro spragas vielų kliūtyse.

Tanko silpnybės: blogas matomumas ir ugnies netaiklumas iš tanko. Be to, tankas negali nugalėti daugelio natūralių kliūčių, sudaro didelį taikinį prieš šarviniams ginklams ir sugenda užvažiavęs ant prieštankinės minos.

Šarvuočiais sustiprinami įvairūs junginiai. Kai kuriose valstybėse organizuojamos šarvuočių dalys, įeinančios į motomechanizuotųjų junginių sudėtį.

← Į skyriaus pradžią

— Vytautas Bulvičius „Karinis valstybės rengimas“ 1939 m. —
Skyrius: Ginkluotosios jėgos

Toliau →

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *