Vilniaus miesto tarybos deputatų vaidmuo organizuojant Parlamento gynybą

100112_GJurciukonisdimisijos pulkininkas leitenantas
Gediminas Jurčiukonis
buvęs Krašto apsaugos departamento Vilniaus zonos viršininkas

Pranešimas skaitytas 2010-01-12 Parlamento gynėjų konferencijoje Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios salėje

Gerbiamieji parlamento gynėjai, sveikinu jus sėkmingai at­vykusius į šią mūsų konferenciją, tiksliau, susitikimą. Šiandien turiu pakalbėti apie Vilniaus miesto pirmosios tarybos deputatų vaidmenį organizuojant Parlamento gynybą. Jai mes ruošėmės jau nuo 1990 m. balandžio mėnesio, kai teko talkinti atgimimo savanoriams saugoti svarbius miesto objektus. Paminėsiu porą epizodų.
1990 m. balandžio 6–7 dienomis deputatai Vytautas Urbonas ir Gediminas Jurčiukonis su kitais įgaliotais asmenimis atgimimo savanoriais gavo Atkuriamojo Seimo užduotį apsaugoti Spaudos rūmų leidyklą ir joje palaikyti viešąją tvarką. Tuomet leidykloje buvo įsitaisiusi sovietų armijos milicija, kuri visaip trukdė leisti spaudą. Balandžio 6 d. vakare visi 17 asmenų padedant cecho darbininkams pro pirmojo aukšto langą pateko į pastatą. Tada pasidalijome į dvi grupes: V. Urbono grupė pakilo į penktą aukštą, o man su kitais teko budėti pirmame aukšte. Įsitaisę remontininkų patalpoje pradėjome patruliuoti po du, netrukus susidūrėme su sovietinės armijos milicininkais. Kadangi jų buvo daugiau, jie mus po kelis suėmė. Suvarė į civilinės gynybos patalpą rūsyje. Nepadėjo jokie įrodinėjimai, kad mes teisėtai vykdome užduotį, o kai parodžiau Vilniaus miesto deputato pažymėjimą, man paskyrė ginkluotą sargybinį, nuvedė į koridoriaus galą. Po geros valandos jiems atsibodo mane atskirai saugoti ir leido būti kartu su grupe. Bandėme skambinti telefonu į Parlamentą ir pranešti apie savo padėtį. Bet sargybiniai, buvę kitame kambaryje, tuojau atjungė mūsų aparatą. Po kurio laiko į mūsų kambarį įslinko tikriausiai karininkas, apsivilkęs civilinį lietpaltį, ir pradėjo mus gąsdinti kastuvėlininkais iš Stančiko bataliono. Mums į tai nereagavus atėjo rusakalbis civilinės gynybos darbuotojas ir pasiūlė bėgti iš rūsio pro langą, atseit jis jau atrakino grotas ir išėjimas yra laisvas. Mes pareiškėme, kad kas įkišo mus į šį maišą, tegul tas ir ištraukia. Taip išaušo rytas. Negavę jokių žinių apie mūsų užduoties vykdymą, sujudo miesto tarybos deputatai Jurgis Gediminas Jakučionis, Romualdas Martišauskas ir Laimutė Pikūnaitė, kuri organizavo budėjimą, kad būtų palaikomas ryšys su grupėmis ir savivaldybe. Netrukus atvyko Parlamento Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos narys Audrius Butkevičius ir mus išlaisvino. Toliau prasidėjo vadovybių derybos, kurios baigėsi sėkmingai, savanoriai galėjo budėti kartu su milicininkais, o leidybai daugiau niekas nebetrukdė.
Netrukus balandžio 20 d. tokią pat apsaugą bandėme įvesti Maironio leidykloje ir joje palaikyti viešąją tvarką. Nors mūsų buvo net 63, iš jų vienas miesto tarybos deputatas, tačiau sovietų armijos milicininkai gavo pastiprinimą ir smūgiuodami guminėmis lazdomis išstūmė mus iš pastato. Tada nukentėjo ne tik atgimimo savanoriai, jų pareiškimai ir liudijimai buvo įtraukti į M. Burokevičiaus, J. Kuolelio ir kitų baudžiamąją bylą, bet ir Parlamento Krašto apsaugos vidaus reikalų komisijos pirmininkas Zigmas Vaišvila.
Taip atslinko nelemtoji 1991 m. sausio 8 d. Jau išvakarėse buvo duotas signalas su patikimais vyrais iš pat ryto rinktis Parlamente. Man, kaip KAD Vilniaus zonos viršininkui ir Vilniaus miesto tarybos deputatui, paskyrė organizuoti Parlamento A3 posto gynybą. Jau sausio 8 d. mūsų būryje buvo 20 gynėjų, o sausio 12 d. – net 40. Budėjome po keturis, pa­si­keisdami kas keturias valandas. Nuošalėje neliko jau patyrę Vilniaus miesto deputatai Vy­tautas Jasulaitis, Algirdas Antanas Smaidrys, Petras Serapinas, Kęstutis Milius, Vacius Ma­lišauskas, Kazys Algirdas Kaminskas ir Vincas Vyrukaitis. Jie tada krūtinėmis gynė centrinį Parlamento įėjimą nuo besiveržiančių jedinstvininkų ir persirengusių sovietų armijos kariškių.
Turiu paminėti kai kuriuos darbus, kuriuos atliko deputatai įvairiu laiku. Albinas Jakubauskas apsaugai atvežė 100 supjaustytų armatūros strypų. Deputatė Elena Kubilienė atvežė konservų, deputatas Dainius Vaitekėnas į Parlamentą pristatė aštuonias dėžes du­jokaukių apsiginti nuo galimos dujų atakos, deputatas Vytautas Urbonas parūpino apie 300 statybininkų šalmų, Vilniaus miesto tarybos deputatų pavedimu prekybos skyrius į Par­lamentą pristatė apie šimtą elektrinių spiralių arbatai išsivirti. Deputatas Grigorijus Žal­nerovas, jūs turbūt jį atsimenate, galima sakyti, apsigyveno fojė prie paradinių Parlamento rūmų durų, deputatas Vladas Turčinavičius aktyviai dalyvavo statant barikadas Lietuvos radijo ir televizijos patalpose.
Žinoma, dar daug įvykių ir pasiaukojimo faktų liko neįvardinta, nes tada nebuvo laiko viską užrašyti. Liūdniausia, kad tų dienų dalyvių gretos nenumaldomai retėja ir nebeįmanoma įamžinti visų nepaminėtų įvykių. Todėl mūsų likusių gyvųjų pareiga kuo skubiausiai parašyti savo atsiminimus, nesvarbu, ar tai buvo smulkutis darbelis, ar visiems žinomas įvykis. At­minkite, kad visa tai bus Tėvynės labui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.