Iš straipsnių išgyvenimo ekstremaliomis sąlygomis ciklo, publikuoto  2015 m. Šaulių sąjungos žurnale „Trimitas“ (Nr.1)

APRANGA

Ats. mjr. Albertas Daugirdas
Kariuomenės kūrėjas

Sumaketuota pdf rinkmena brošiūrėlės atsispausdinimui

1991 m. sausį, kai Lietuvoje vyko žūtbūtinis mūšis su okupacine kariuomene, Irake prasidėjo operacija ,,Audra dykumoje“. Britų specialiosios paskirties pulko (geriau žinomo sutrumpinimu SAS) aštuonių karių skyrius (kodiniu pavadinimu BRAVO TWO ZERO) buvo išlaipintas į gilų Irako kariuomenės užnugarį medžioti taktinių raketų SCUD. Taip jau nesėkmingai susiklostė, kad grupė buvo aptikta, ir prasidėjo kova už išlikimą. Tik vienas karys per aštuonias paras, naktimis įveikęs 300 kilometrų, sėkmingai pasitraukė į Siriją, keturi SAS kovotojai pateko į nelaisvę, o trys žuvo: vienas – nuo šautinių žaizdų, o du – nuo hipotermijos (kūno atvėsimo iki 32 ir žemiau laipsnių temperatūros). Pastarųjų dviejų žūčių pagrindinės priežastys – nepaprastai atšiaurus klimatas operacijos rajone, šiltų rūbų neturėjimas, galimybės išsidžiovinti rūbų nebuvimas. Beje, vienas karys vos nežuvo dėl dehidratacijos (per didelio organizmo skysčių netekimo), nes skubaus atsitraukimo metu nespėjo nusivilkti perteklinių šiltų rūbų ir prakaituodamas neteko daug skysčių bei druskų. Taigi vos ne pusė netekčių SAS patyrė ne nuo kulkų, o dėl su apranga susijusių niuansų. Tad straipsnių ciklą išgyvenimo tematika ir pradėsime būtent nuo rengimosi principų apžvalgos.

Iš pradžių būtina trumpai prisiminti apie šilumos praradimo priežastis (pateikiama žemiau), o tik po to pereiti prie pačių rengimosi principų šalto ir karšto oro sąlygomis.
Pirmiausia kovotojui ar žygeiviui reikia pašalinti šilumos praradimo priežastis. Kai kada tai aktualu ne tik žiemą, bet ir vasarą dėl didelių paros temperatūros svyravimų. Pagrindiniai šilumos praradimo būdai:

  1. Šilumos išspinduliavimas per atviras kūno vietas. Daugiausia šilumos netenkama per galvą. , esant –4°C per galvą išspinduliuojama 50%, o esant –15°C – 75% šilumos. Todėl, jei darosi šalta, būtinai užsidėkite kepurę.
  2. Šilumos atidavimas remiantis į aplinkinius daiktus. Visą laiką reikia izoliuotis nuo šaltų kūnų: nesigulkite tiesiogiai ant žemės – reikia pasikloti izoliuojamąjį kilimėlį (eglišakius), nesiremkite į akmenis, metalinius daiktus ir Jei vartojamas alkoholis, šilumos atidavimas taip pat suintensyvėja. Negerkite alkoholio!
  3. Šilumos atidavimas per vandenį ir prakaitavimą. Šilumos atiduodama net iki 200 kartų Todėl drabužiai ir avalynė turi būti sausi.
    Drabužiai turi gerai ,,kvėpuoti“. Šaltyje nevilkėkite drėgmę iš vidaus sulaikančių rūbų. Venkite prakaitavimo.
  4. Šilumos išpūtimas. Jei vėjyje pro rūbų plyšius patenka oras, prarandama labai daug šilumos. Todėl, nors ir esant palyginti šiltam orui, bet pučiant smarkiam vėjui, jei jūs neapsisaugojęs, galite netekti daug šilumos ir sušalti. Venkite be reikalo būti atvirai vėjyje, stenkitės rasti užuovėją arba patikimai apsirengti.
  5. Šiluma prarandama kvėpuojant. Todėl šaltu oru dėkite ant veido kaukę arba apsivyniokite veidą šaliku. Neužmirškite, kad esant minusinei temperatūrai ant kaukės vidaus gali formuotis šerkšnas, todėl stebėkite, kad nenušaltumėte odos.

Bendrai. Vienas iš svarbiausių dalykų palaikant padalinio ir atskiro kovotojo gyvybingumą bei kovingumą yra tinkamas apsirengimas. Nors šiuo metu Lietuvos kariuomenė jau neblogai aprūpinama įvairiausia apranga, o civiliai gali įsigyti kokybiškų rūbų ir avalynės, tačiau išlieka būtinybė, kad kiekvienas „ekstremalas“ sugebėtų tinkamai šią aprangą sukomplektuoti ir panaudoti įvairiausiomis sąlygomis.
Kad būtų pasiektas šis gebėjimas, pirmiausia reikia suprasti apie kūno sukuriamą šilumą ir tai, kaip tinkamas apsirengimas gali padėti kontroliuoti jos gaminimą ir perteklinį atidavimą (termoreguliaciją).
Antra, labai svarbu yra paisyti to, kad kūnas, esant aktyviai fizinei veiklai, išskiria didelį kiekį skysčių (prakaito). Šie skysčiai/prakaitas bus rūbų absorbuoti/ sugerti net nepastebint pačiam žmogui. Drėgni rūbai, kaip jau minėta anksčiau šiame straipsnyje, labai greitai atiduoda šilumą, su skysčiais netenkamos ir organizmo darbingumui būtinos druskos. Visa tai turi įtakos įvairioms traumoms, ligoms, organizmo funkcijų sutrikimui.
Trečia, rūbai turi apsaugoti nuo šalčio (karščio) ir nuo vėjo bei kritulių. Rūbai taip pat turi užtikrinti tokią ventiliaciją, kad perteklinė kūno pagaminta šiluma kartu su prakaitu būtų pašalinti į išorę.

Tad rūbų paskirtis yra padėti palaikyti  tinkamą kūno temperatūrą ir užtikrinti organizmo darbingumą.

Rengimosi principai. Įvairioje literatūroje galima aptikti skirtingai aprašomus rengimosi principus, tačiau bent jau dėl vieno iš jų – rūbų sluoksniuotumo – visi  sutaria  vieningai.  Kitą  principą  aš  pavadinsiu „funkcionalumu“.                                                                                                                                    

Apranga

Toliau→

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *