Dim. plk. ltn. Juozas Antanas Petraška – „Patrimpas“, „Lapaitis“
1916 – 2001

Gimė 1916 m. gruodžio 15 d. Marijampolės apskrityje, Balbieriškio valsčiuje, Mardosų kaime. Mokėsi Balbieriškio pradinėje mokykloje, kurią baigė 1929 m. 1931 m., baigęs Balbieriškio žemesniąją žemės ūkio mokyklą, dalyvavo Jaunųjų ūkininkų organizacijoje: 1 metus buvo Balbieriškio skyriaus sekretorius, 5 metus – pirmininkas. Dirbo tėvų ūkyje. Dalyvavo Pavasarininkų federacijos veikloje, buvo Balbieriškio pavasarininkų kuopos pirmininkas.
1938-05-03 pašauktas atlikti karo prievolę, tarnavo Lietuvos kariuomenės 2-ame Ulonų pulke. Baigus mokomąjį eskadroną, 1939 m. vasario mėn. suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis. Kartu su kitais stovėjo Garbės sargyboje atidarant A. Juozapavičiaus tiltą per Nemuną Alytuje. 1939 m. rugsėjo mėn. dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos pasienyje internuojant lenkų karius. 1939 m. spalio mėn. dalyvavo žygyje į Vilnių, 1940 m. balandžio 29 d. paleistas į atsargą. Kilus Vokietijos–Sovietų Sąjungos karui, 1941 m. dalyvavo Birželio sukilime, nuginkluojant milicininkus ir saugant vietinius gyventojus nuo raudonarmiečių smurto.
1944-08-11 išėjo pas partizanus, įstojo į Kazio Degučio-Raginio partizanų būrį, veikusį Balbieriškio ir Gudelių valsčiuose, pasirinkęs slapyvardį Patrimpas. Dalyvavo Gudelių ir Balbieriškio valsčių stribų užpuolime, apsirūpinant ginklais. Būriui išsiplėtus iki Vaidoto partizanų grupės, paskirtas šios grupės štabo viršininku. Nuo 1946-06-13 vadovavo Dzūkų rinktinės Vaidoto partizanų grupei, nuo tada konspiracijos tikslais pasirinkęs slapyvardį Lapaitis. 1947-08-11 kautynėse su MGB kariuomene, išdavus Dainavos apygardos partizanų vadavietės vietą (žuvo vadas D. Jėčys-Ąžuolis su 3 štabo nariais), Juozas Petraška su 2 štabo nariais bunkeryje Punios šile buvo apsvaiginti ir paimti į nelaisvę. Tardytas Alytuje, Vilniuje. Ypatingojo pasitarimo 1948-01-17 nuteistas 25 m. kalėti. Kalintas Minlage (Komija), nuo 1958-02-24 buvo tremtyje Intoje (Komija).
1969 m.nelegaliai grįžo į Lietuvą, gyveno Alytuje. 1971 m. gavo leidimą gyventi Lietuvoje.
1989–1993 m. dalyvavo Dzūkų rezistencijos istorijos tyrimo grupės veikloje, kuri 1990 m. išleido knygą „Sušaudytos dainos“, 1997-01-17 Alytaus savanorių rinktinėje atidarė „Mūsų tautos istorinės atminties“ (Laisvės kovų) muziejų.

1992-02-24 suteiktas dimisijos pulkininko leitenanto laipsnis. 1997 m. paskirtas LLKS Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. 1998-04-28 pripažintas Kariu savanoriu, SKAT suteikė Garbės savanorio vardą.
Parašė atsiminimų knygą „Žvilgsnis atgal“ (2 dalys, 1992 m.), jo iniciatyva išleista knyga „Dainavos apygardos partizanų takais“ (1997 m.). Leidinyje „Laisvės kovų archyvas“ (9-ame tome) publikuoti Juozo Petraškos atsiminimai „Kunigaikščio Vaidoto grupės kūrimosi pradžia“.
Nuo 1994 m. pabaigos Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus, vėliau – Alytaus apskrities skyriaus narys.
Mirė 2001 m. gegužės 12 d., palaidotas Alytuje, Savanorių g. kapinėse.

Apdovanotas Vyčio Kryžiaus I-ojo laipsnio ordinu (1997 m.), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000 m.)

Pagal „Gintarinė svajonė“