Dim. pulkininkas leitenantas Juozas Antanas Petraška – „Patrimpas“, „Lapaitis“
1916 – 2001

Gimė 1916 m. gruodžio 15 d. Mardosų kaime, Balbieriškio vls., Marijampolės aps.   Mokėsi Balbieriškio pradinėje mokykloje, kurią baigė 1929 m. 1931 m., baigęs Balbieriškio žemesniąją žemės ūkio mokyklą, dalyvavo Jaunųjų ūkininkų organizacijoje: 1 metus buvo Balbieriškio skyriaus sekretorius, 5 metus – pirmininkas. Dirbo tėvų ūkyje. Dalyvavo Pavasarininkų federacijos veikloje, buvo Balbieriškio pavasarininkų kuopos pirmininkas.
1938 m. gegužės 5 d. pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo 2-ame ulonų pulke. Baigus mokomąjį eskadroną, 1939 m. vasario mėn. suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis. Kartu su kitais stovėjo Garbės sargyboje atidarant A. Juozapavičiaus tiltą per Nemuną Alytuje. 1939 m. rugsėjo mėn. dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos pasienyje internuojant lenkų karius. 1939 m. spalio mėn. dalyvavo žygyje į Vilnių, 1940 m. balandžio 29 d. paleistas į atsargą. Kilus Vokietijos–Sovietų Sąjungos karui, 1941 m. dalyvavo Birželio sukilime, nuginkluojant milicininkus ir saugant vietinius gyventojus nuo raudonarmiečių smurto.
Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje 1944 m. rugpjūčio 11 d. išėjo partizanauti, įstojo į Kazio Degučio-Raginio partizanų būrį, veikusį Balbieriškio ir Gudelių valsčiuose, pasirinkęs slapyvardį Patrimpas. Dalyvavo Gudelių ir Balbieriškio valsčių stribų užpuolime, apsirūpinant ginklais. Būriui išsiplėtus iki Vaidoto partizanų grupės, paskirtas šios grupės štabo viršininku. Nuo 1946 m. birželio 13 d. vadovavo Dzūkų rinktinės Vaidoto partizanų grupei, nuo tada konspiracijos tikslais pasirinkęs slapyvardį Lapaitis. 1947 m. rugpjūčio 11 d. kautynėse su MGB kariuomene, išdavus Dainavos apygardos partizanų vadavietės vietą (žuvo vadas D. Jėčys-Ąžuolis su 3 štabo nariais), Juozas Petraška su 2 štabo nariais bunkeryje Punios šile buvo apsvaiginti ir paimti į nelaisvę. Tardytas Alytuje, Vilniuje. Ypatingojo pasitarimo 1948 m. sausio 17 d. nuteistas 25 m. kalėti. Kalintas Minlage (Komija), nuo 1958 m. vasario 24 d. buvo tremtyje Intoje (Komija).
1969 m. nelegaliai grįžo į Lietuvą, gyveno Alytuje. 1971 m. gavo leidimą gyventi Lietuvoje.
1989–1993 m. dalyvavo Dzūkų rezistencijos istorijos tyrimo grupės veikloje, kuri 1990 m. išleido knygą „Sušaudytos dainos“, 1997 m. sausio 17 d. Alytaus savanorių rinktinėje atidarė „Mūsų tautos istorinės atminties“ (Laisvės kovų) muziejų.

1992 m. vasario 24 d. suteiktas dimisijos pulkininko leitenanto laipsnis. 1997 m. paskirtas Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. 1998 m. balandžio 28 d. pripažintas Kariu savanoriu, Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT) suteikė Garbės savanorio vardą.
Parašė atsiminimų knygą „Žvilgsnis atgal“ (2 dalys, 1992 m.), jo iniciatyva išleista knyga „Dainavos apygardos partizanų takais“ (1997 m.). Leidinyje „Laisvės kovų archyvas“ (9-ame tome) publikuoti Juozo Petraškos atsiminimai „Kunigaikščio Vaidoto grupės kūrimosi pradžia“.
Nuo 1994 m. pabaigos Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys Alytaus apskrities skyriuje, vėliau – Vilniaus apskrities skyriuje.
Mirė 2001 m. gegužės 12 d., palaidotas Alytuje, Savanorių g. kapinėse.

Apdovanotas Vyčio Kryžiaus I-ojo laipsnio ordinu (1997 m.), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000 m.)

Pagal „Gintarinė svajonė“, „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ 6 tomas. Vilnius, 2006. 96 psl.