Kęstutis Jonas Malašauskas
1949 – 2017

Gimė 1949 m. vasario 14 d. Lubakos k. Elektrėnų sav. Po vidurinės mokyklos mokėsi profesinėje mokykloje, įgijo tekintojo specialybę. 1966 m. įsidarbino Vilniaus grąžtų gamykloje tekintoju. 1968 m. lapkrity buvo paimtas į sovietinę armiją, kur atitarnavo 3 metus – iki 1971 m. lapkričio 18 d. Grįžęs iš armijos kurį laiką dirbo tekintoju ir Elektrėnų termofikacinėje elektrinėje. Vėliau dirbo Kėdainių melioracijos statybos valdyboje, Vilniaus eksperimentinėje mechanikos gamykloje, Vilniaus radio matavimo prietaisų gamykloje.
Dirbdamas mokėsi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje (2000 m. integruota į Vilniaus kolegiją), kurią baigė 1979 m. Kurį laiką dirbo ir pedagoginį darbą Vilniaus 21-ojoje profesinėse technikos mokykloje (dabar – Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras) gamybinio mokymo meistru.
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, 1990 m. lapkrity, K. J. Malašauskas tapo vienų pirmųjų Lietuvos pasieniečių – buvo paskirtas Krašto apsaugos departamento Vilniaus rinktinės Šumsko pasienio užkardos viršininku. 1991 m. Sausio įvykių metu stojo Lietuvos Parlamento gynybon. Nuo 1991 m. rugpjūčio buvo paskirtas Mickūnų užkardos viršininku, nuo 1995 m. liepos – Dieveniškių užkardos komisaru inspektoriumi. 1997 m. perkeltas į Pasienio policijos departamento prie VRM  Sienos apsaugos organizavimo tarnybą operatyviniu budėtoju.
2000 m. balandžio 30 d. išleistas į atsargą. Kurį laiką dirbo Užsienio reikalų ministerijos Kaliningrado tranzito skyriaus konsulu, vėliau – Lietuvos pašte.
Nuo 1996 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus narys Pasieniečių būryje.
Mirė 2017 m. liepos 19 d. Vilniuje.

Apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu, Sausio 13-osios medaliu,  Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-ojo laipsnio atminimo ženklu „Tėvynės labui“, jubiliejiniu ženklu „Savanoris pasienietis“, Černobyliečių labdaros fondo Ordino „Visuomenės labui“ bronziniu medaliu.

Pagal www.pasienieciuklubas.lt