Stasys Jonas Viltrakis
1929 – 2019

Gimė 1929 m. gegužės 1 d. Kaune. Tėvas dirbo felčeriu Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, motina – namų šeimininkė.
Iki 1940 m. birželio 15 d. gyveno Kaune. Vėliau, tėvą atleidus iš darbo kaip „nepatikimą sovietų valdžiai“, šeima persikėlė gyventi į Šakių apskritį. Turėjo brolį Vytautą, seseris Oną ir Danutę. Brolis Vytautas aktyviai rėmė Lietuvos partizanus, siuvo jiems avalynę. Partizanų apsilankymų metu Stasys padėdavo juos saugoti nuo netikėto stribų bei NKVD užpuolimo. Vėliau, kuriantis kolchozams, už „pasikėsinimą“ į socialistinę nuosavybę, buvo suimtas ir nuteistas 5 metus kalėti.
1953 – 1956 m. tarnavo sovietų kariuomenėje.
1960 m. įstojo į Kauno politechnikos institutą, kurį baigęs dirbo Vilniaus radijo komponentų gamykloje.
1988 m. kuriantis Sąjūdžiui aktyviai dalyvavo jo veikloje.
1991 – 2002 m. tarnavo Lietuvos kariuomenės savanorių pajėgose.

Nuo 1996 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus skyriaus narys KASP 8 rinktinės Didžiosios Kovos apygardos būryje.

Mirė 2019 m. balandžio 7 d.

Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu (2008 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu (2006 m.), Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“ ištarnavus penkerius metus ir dešimt metų, LKKSS II laipsnio medaliu „Buvome, esame, būsime“.

Pagal E.Burokas. Pūtėme prieš vėją. 5 dalis. Laisvės kovotojai. 2011, Vilnius