Dim. vyresnysis seržantas Valentas Žilėnas
1943  – 2020

Gimė 1943 m. kovo 9 d. Avižienių kaime Utenos r.
Lietuvis, katalikas.

Tėvas Pranas Žilėnas buvo šaulys, 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. 1944 m. už ginklus vokiečių nuteistas mirties nuosprendžiu, bet brolio Vlado dėka Rentelnas bausmę panaikino ir paleido iš kalėjimo su sąlyga, kad pasitrauks į Vokietiją, nes netoli buvo rusai.
Motina Emilija su tėvu aktyviai rėmė Lietuvos partizanus. Vieną kartą atėjus partizanams, gretimame name gyvenęs Sovietų Sąjungos didvyris Bronius Urbanavičius pradėjo šaudyti į Žilėnų namo langus. Partizanai atsakė ugnimi iš kulkosvaidžio ir automatų ir nušovė per kelią bėgusią rusų merginą, o Urbonavičius buvo sužeistas ir neteko akies. Partizanai išeidami Žilėnėnei paliko tvarsčius ir patarė nueiti pas Urbonavičių ir, jei jis sužeistas,-sutvarstyti. Valento motina taip ir padarė. Atvykusiems rusų kareiviams Urbonavičius pasakė, kad Žilėnai nekalti.
Tėvo broliai Vladas ir Antanas buvo savanoriai. Valento pusbrolis Vaidotas Žilėnas karo metu tarnavo Vermachte, todėl atsėdėjo kalėjime 27 metus. Represuotas buvo ir motinos brolis Antanas.
Brolis Rimantas buvo radijo inžinierius. Mirė 2000 m.
Senelis iš tėvo pusės buvo Avižienių dvaro savininkas, o močiutė, pagimdžiusi 8 vaikus, mirė 51 metų.
Senelis iš motinos pusės buvo siuvėjas, gyveno Carskoje Selo. Lietuvai tapus nepriklausoma, grįžo į Lietuvą. Močiutė buvo labai drąsi, ginčydavosi su stribais, NKVD kariškiais. Du kartus jie norėjo močiutę nušauti – vieną kartą močiutė neleido nušauti šuns, o kitą kartą su basliu vaikė kareivį.
Valentui du kartus teko matyti Lietuvos partizanus. Vieną kartą jie su lazdomis auklėjo vagį.
Žentas vyr. leitenantas Arvydas Tamošaitis 1991-2002 m. savanoris, buvo LKKSS narys.

1961 m. baigė Ukmergės 2-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, kurį baigė 1965 m. įgydamas fizinio auklėjimo dėstytojo specialybę, pradėjo dirbti Punios vidurinėje mokykloje kūno kultūros mokytoju.
1965-11-04 – 1966-12-21 tarnavo sovietinėje armijoje. 1967-01-29 – 1968-09-19 dirbo Kauno m. Požėlos raj. sporto tarybos pirmininku; 1968-09-19 – 1970-10-13 vėl buvo pašauktas į sovietinę armiją tarnauti karininku.
1970-10-01 – 1970-12-01 dirbo Kauno m. kūno kultūros ir sporto komitete instruktoriumi, 1970-12-01 – 1971-09-10 – Kauno m. Lenino raj. kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininku; 1971 m. buvo išrinktas Kauno m. Lenino raj. deputatu;
1971-09-14 – 1972-07-01 dirbo Kauno m. politechnikume karinio parengimo dėstytoju, nuo 1972-08-01 – Vilniaus m. 10-oje profesinėje technikos mokykloje karinio parengimo vadovu.
1982-05-12 – 06-05 lankė Leningrado profesinio techninio mokymo vadovaujančių darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo instituto karinio parengimo inspektorių-metodininkų kursus tačiau nebuvo priimtas dirbti į Lietuvos profesinio-techninio mokymo komitetą karinio parengimo inspektoriumi nes nebuvo komunistų partijos narys.
1989 m. panaikinus karinio parengimo vadovo pareigas, buvo pervestas į kūno kultūros mokytojo pareigas; 1994 m. tapo kūno kultūros vyr. mokytoju. 2008 m. išėjo į pensiją.

1991 m. sausio 12-13 d. su žmona ir dukra Vilma gynė Televizijos bokštą.
1991-02 –1999-11 buvo SKAT savanoriu.
1991-06-29 būrio vadas Valdas Vitas perdavė Valentui Žilėnui Šeškinės būrį. Kadangi būryje buvo 60 žmonių, jis buvo padalintas į dvi dalis. Antro būrio vadu buvo paskirtas Eimutis Matiukas. 1991 m. liepos mėn. su būriu dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynių apsaugoje.

1993-01-23 dalyvavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atkuriamajame suvažiavime  ir 1994-09-02 LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus (VAS) steigiamajame susirinkime. 1994-01-10 gavo laikiną pažymėjimą Nr.42, kad priklauso LKKSS.  1995-03 buvo įpareigotas sukurti LKKSS VAS savanorių būrį. Būrys įsisteigė 1995-03-17, vadu buvo išrinktas Giedrius Laucius, pavaduotoju – Eimutis Matiukas. 2001-04-23 V.Žilėnas išrinktas būrio vado pavaduotoju, 2002-05-14 – 2008-09-22 buvo būrio vadas. Dvi kadencijas buvo renkamas į LKKSS VAS garbės teismą.

Su žmona gydytoja Brone išaugino dukrą Vilmą ir sūnų Vytautą.

Domėjosi Lietuvos istorija, partizanų kovomis, antrojo pasaulinio karo istorijomis.
Jokiai partijai niekad nepriklausė.

Mirė 2020 m. lapkričio 7 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.

Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2002 m.), SKAT medaliu „Už gerą 5 metų tarnybą SKAT“ (1996 m.),  LKKSS II laipsnio (2005 m.) ir I laipsnio (2008 m.) medaliu ‚,Buvome, esame būsime“, II laipsnio medaliu Už nuopelnus Vilniui ir Tautai ( 2010 m.), SKAT vardiniu peiliu (1991 m.), SKAT 8 rinktinės (1992 m.,1993 m.,1995 m., 1998 m.), KASP vado(1998 m.), LKKSS VAS (2003 m., 2007 m.) , Vilniaus miesto savivaldybės mero (2009 m.) padėkomis.
.