„Kariūnas“ 2017 m. Nr. 3 (134) 48-49 psl.
Apdovanojimai

Istorija, atgimusi Lietuvos karo akademijos garbės ženkluose

Mjr. Gintautas JAKŠTYS
(LKKSS VAS narys)

 

 

 

 

Daugelis Lietuvos krašto apsaugos sistemos padalinių už ilgalaikę pavyzdingą, uolią ir sąžiningą tarnybą, iniciatyvą vykdant užduotis ir pareigas yra įsteigę garbės ženklus ar medalius. Pats seniausias ir žinomiausias iš jų – tarpukario Lietuvos karo aviacijos garbės ženklas ,,Plieno sparnai“. Nemažiau populiarus ir žinomas yra 1993 m. įsteigtas Mechanizuotosios pėstininkų brigados ,,Geležinis Vilkas“ to paties pavadinimo garbės ženklas. Savo garbės ženklus turi Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM, Specialiųjų operacijų ir Krašto apsaugos savanorių pajėgos, taip pat kiti Lietuvos kariuomenės daliniai ir tarnybos.
2015 m. pavasarį po Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vadovybėje vykusių diskusijų konstatuota, kad Akademijos viršininkas turi gana ribotas galimybes skatinti ir motyvuoti pavaldžius kariūnus, karius, civilius darbuotojus ir kitus Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių piliečius, nusipelniusius Akademijai, ir nuspręsta pradėti parengiamuosius darbus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos garbės ženklui ir medaliui įsteigti. Tačiau jau pradiniame etape susidurta su principine problema – vienas iš krašto apsaugos sistemos apdovanojimų, kuriame įamžintas Akademijos vardas, – Generolo Jono Žemaičio medalis – jau yra teikiamas. Todėl kilo mintis naująjį garbės ženklą pavadinti pirmojo Karo mokyklos viršininko gen. Jono Galvydžio- Bykausko vardu, tačiau, vengiant galimos painiavos, nutarta paieškoti originalesnio pavadinimo.
Kilus sumanymui įsteigti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos garbės ženklą ir dėl jo pavadinimo kilus abejonių, tuometis Akademijos viršininko pavaduotojas kariniam rengimui plk. ltn. Valerijus Šerelis (LKKSS VAS narys) kreipėsi į Karo istorijos centrą.
Šio straipsnio autoriui atlikus istorinį tyrimą pavyko nustatyti, kad Lietuvos karininkų rengimo istorijoje šio tipo apdovanojimas jau yra buvęs. Paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis 1767 m. įsteigė DILIGENTIAE (lot. uolumas) medalį, kaip garbės ženklą Abiejų Tautų Respublikos Riterių mokyklos, dar vadintos Varšuvos kadetų korpusu, absolventams už gerą mokymąsi apdovanoti.
Iš pradžių Abiejų Tautų Respublikos valdovas Kadetų korpuso viršininko teikimu pats asmeniškai teikdavo jį tik kadetams. Tačiau 1784 m. to paties valdovo iniciatyva buvo išplėstas asmenų, kurie galėjo būti apdovanoti šiuo medaliu, ratas, įtraukus vaivadijų mokyklų (gimnazijų) ir žemesniųjų mokyklų geriausius moksleivius, taip pat asmenis, nusipelniusius Lenkijos ir Lietuvos švietimui. Nors apdovanojimo teikimo ceremoniją buvo pavesta atlikti valstybinės arba bažnytinės valdžios atstovams, išskirtiniais atvejais valdovas ir toliau dėl minėtų nuopelnų išrinktuosius apdovanodavo pats. Pavyzdžiui, 1784 m. Abiejų Tautų Respublikos valdovas Balstogėje (lenk. Białystok) šventė savo karūnavimo dvidešimtąsias metines ir šia proga asmeniškai geriausiems moksleiviams įteikė medalius, o jau po dvejų metų, 1786-aisiais, DILIGENTIAE aukso medaliu apdovanojo visus Lietuvos ir Lenkijos mokyklų nominantus.
DILIGENTIAE medalis buvo dviejų rūšių – aukso (26 mm) ir sidabro (36,5 mm). Jo averse buvo pavaizduota Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio monograma (SAR) su karūna, apjuosta laurų vainiku, apačioje surištu kaspinu, reverse – pavadinimas DILIGENTIAE, apjuostas ąžuolų lapų vainiku. Medalio projekto autorius – Holzhaeusseris. Medalis buvo nešiojamas prikabintas prie žydros arba raudonos juostos kairėje krūtinės pusėje. Šis apdovanojimas buvo teikiamas iki 1792 m.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vadovybei surengto istorinio pristatymo pabaigoje buvo pabrėžta, kad šiuo pavadinimu įsteigtas garbės ženklas liudytų istorinį tęstinumą, jungiantį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinę tradiciją su moderniąja Lietuvos Respublika.
Lietuvos karo akademijos garbės ženklą sukurti buvo patikėta patyrusiam dailininkui Nerijui Treiniui (LKKSS VAS nariui). Jis, glaudžiai bendradarbiaudamas su straipsnio autoriumi, 2015 m. birželio 2 d. pateikė tuometei Akademijos vadovybei įvertinti galutinį užsakytų garbės ženklo ir medalio projektą. Po svarstymo projektui buvo pritarta. Garbės ženklo autoriui pavyko išlaikyti ir į vieną nedalomą visumą sujungti esminius senojo medalio elementus, Krašto apsaugos mokyklos ir šiandieninės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos simbolius.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos medalio ir garbės ženklo „Už uolumą“ projektas. Dailininkas LKKSS narys Nerijus TREINYS

2016 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. V-898 buvo patvirtinti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos medalio ir garbės ženklo statutai ir taip papildytas Krašto apsaugos sistemos medalių ir pasižymėjimo ženklų sąrašas. Jau šiais metais, spalio pabaigoje, pirmoji naujųjų garbės ženklų partija turėtų būti pagaminta įmonėje „Alpera“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *