2018-02-16 1949 m. Vasario 16 d. Deklaracijos minėjimas Vilniuje

1949 m. vasario 16–osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos paminėjimas prie jos signataro partizanų gen. Jono Žemaičio – Vytauto paminklo

Ceremonijoje išsirikiavo 19 LKKSS VAS narių rikiuotė (rikiuotės vadas ats. ltn. V.Račkauskas, vėliavininkas R.Šileikis),  3 nariai dainavo Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų chore „Aidas“,
Arturas Čiras ir Mindaugas Abaravičius renginį fotografavo:

Minėjimo vedėjas Gintaras Mikalauskas skaitė:

Švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo 100–asias metines ir nepamirštame tų, kurie savo gyvenimu ir aktyvia pozicija prisidėjo prie Lietuvos laisvės kovos, kad šiandien būtume laisvi ir nepriklausomi, didžiuotumėmės, kad esame Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos nariai, kad gyvename ir švenčiame laisvoje Lietuvoje. Vakar ten, kur ir buvo pasirašyta Lietuvos laisvės kovos tarybos deklaracija – Lietuvos partizanų memoriale Minaičiuose buvo iškilmingai paminėtos 1949 m. vasario 16 deklaracijos 69-osios metinės, šiandien mes Lietuvos sostinėje dar kartą pagerbiame Lietuvos partizanus,  mūsų valstybės ketvirtąjį prezidentą Joną Žemaitį – Vytautą, kuris buvo vienas iš aštuonių signatarų, pasirašiusių laisvos Lietuvos siekio Deklaraciją. 

IŠTRAUKOS IŠ 1949 metų vasario 16 d. DEKLARACIJOS
„Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, atstovaudama visas Lietuvos teritorijoje esančias vieningos vadovybės vadovaujamas karines visuomenines grupuotes, būtent:

a/ Pietų Lietuvos Sritį, savo sudėtyje turinčią Dainavos ir Tauro apygardas,
b/ Rytų Lietuvos Sritį, savo sudėtyje turinčią Algimanto, Didžiosios Kovos, Vyčio ir Vytauto apygardas,
c/ Vakarų Lietuvos Sritį, savo sudėtyje turinčią Kęstučio, Prisikėlimo ir  Žemaičių apygardas,

tai yra, reikšdama lietuvių tautos valią, pakartodama Vyriausiojo Lietuvos Atstatymo komiteto nutarimuose ir Deklaracijoje paskelbtus pagrindinius principus bei juos papildydama nutarimais, priimtais Prezidiumo ir Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Karo Tarybos jungtiniame posėdyje, skelbia:

  1. LLKS Taryba, remdamasi Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Prezidiumo ir Karo Tarybos jungtinio posėdžio nutarimais, okupacijos metu yra aukščiausias tautos politinis organas, vadovaująs politinei ir karinei tautos išsilaisvinimo kovai.
  2. LLKS Tarybos ir jos Prezidiumo būstinė yra Lietuvoje.
  3. Valstybinė Lietuvos santvarka – demokratinė respublika.
  4. Suvereninė Lietuvos valdžia priklauso tautai.
  5. Lietuvos valdymas vykdomas per laisvais, demokratiniais, visuotiniais, lygiais, slaptais rinkimais išrinktą Seimą ir sudarytą Vyriausybę.
  6. Nuo okupacijos pabaigos ligi susirenkant demokratiniam Lietuvos Seimui, įstatymų leidžiamąją galią turi Laikinoji Tautos Taryba.
  • Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija.

Ir paskutinis punktas Deklaracijos pabaigoje: Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, prisidėdama prie kitų tautų pastangų sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrįstą pastovią taiką, besiremiančią pilnutiniu įgyvendinimu tikrosios demokratijos principų, išplaukiančių iš krikščioniškosios moralės supratimo ir paskelbtų Atlanto Chartijoje, Keturiose Laisvėse, 12-oje Prezidento Trumeno Punktų, Žmogaus Teisių Deklaracijoje ir kitose teisingumo ir laisvės deklaracijose, prašo visą demokratinį pasaulį pagalbos savo tikslams įgyvendinti“

Okupuotoji Lietuva, 1949 m. vasario 16 d.

Tokiais didžiai prasmingais žodžiais baigiama partizanų vadovybės – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo narių – pasirašyta deklaracija. Šis dokumentas kartu su kitais tuomet parengtais dokumentais sudarė teisinį partizanų veiklos pagrindą, siekiant sudaryti vieningą centro vadovaujamą organizaciją. Šiam tikslui pasiekti penkerius metus buvo dedamos didžiulės partizanų, ryšininkų pastangos, paaukota tūkstančiai gyvybių. Devyniose partizanų apygardose žuvo apie 20 tūkstančių laisvės kovotojų, apie 5 tūkstančiai ryšininkų ir rėmėjų.

Nepriklausomos Lietuvos nesulaukė nė vienas partizanas, 1949 metų vasario 16 dieną pasirašęs Deklaraciją:
Žuvo:
Bronius Liesis – Naktis;
Aleksandras Grybinas – Faustas;
Juozas Šibaila – Merainis;
Petras Bartkus – Žadgaila;
Leonardas Grigonis – Užpalis;
Vytautas Gužas – Kardas;
Suimti ir sušaudyti:
Adolfas Ramanauskas – Vanagas;
Jonas Žemaitis – Vytautas

 

 

 

Komentuoti

Your email address will not be published.Required fields are marked *