Albertas Toločka
1946 – 2020

Gimė 1946 m. spalio 13 d. Naujalaukio kaime,  Aukštadvario vls., Trakų raj. Stasio Toločkos ir Janinos Toločkienės (Bartusevičiūtės) šeimoje.
Lietuvis, katalikas.

Seneliai iš tėvo pusės susipažino būdami emigrantais JAV, ten vedė, susilaukė vaikų, gyveno Bostone.
Senelis iš motinos pusės – Pranas Bartusevičius buvo Lietuvos Nepriklausomybės kovų savanoris, vėliau tarnavo Lietuvos-Lenkijos pasienio tarnyboje. Senelio brolis Aleksas Bartusevičius buvo pokario laikų partizanas, 25-erius metus už tai ištremtas į Sibirą. Motinos brolis Juozas Bartusevičius 10-čiai metų buvo ištremtas į Udmurtiją už tai, kad buvo partizanų ryšininkas.

1952 – 1956 m. mokėsi Ūbiškių pradžios mokykloje, 1957 – 1959 m. Mergiškių septynmetėje mokykloje, 1960 – 1961 m. Semeliškių vidurinėje mokykloje. 1961 m. įstojo į Kauno politechnikumą, o 1966 m. gavo autokelių ir tiltų statybos ir eksploatavimo specialybės diplomą. Paskirtas dirbti į Vilniaus miesto statybos projektavimo institutą, tačiau iš karto pašauktas į sovietinę armiją Kaliningrado srityje. 1968 m. vasarą prieš neramumus tuometinėje Čekoslovakijoje išsiųstas į Rytų Vokietiją karinėje parengtyje laukti komandos pulti. Iki tarnybos pabaigos 1968 m. gruodžio mėn. teko dalyvauti Čekoslovakijos įvykiuose.
1969 – 1973 m. dirbo Vievio kelių valdyboje Nr.6 meistru, darbų vykdytoju Vilnius-Kaunas autostrados statyboje, vėliau Vilnius-Panevėžys autostrados statyboje. 1974 m. buvo paskirtas dirbti Širvintų Autokelių valdybos viršininku iki 1979 m.. Vilniaus Autokelių valdybos kelių taisymo punkto viršininku dirbo iki 1982 m. Vėliau, iki 1986 m. – Širvintų kilnojamosios mechanizuotos kolonos viršininko pavaduotoju, o susijungus Širvintų KMK ir Širvintų TSO į Širvintų rajono Statybinę organizaciją – iki 1988 m. – vyresniuoju inžinieriumi bei buvo išrinktas profsąjungos pirmininku. Būdamas profsąjungos pirmininku konfliktavo su organizacijos administracija, kadangi nepakluso rajono valdžiai ir partijos komitetui, reikalaujantiems pasirašyti nuosavų kooperatinių namų statybos perdavimo akte, dėl statybos darbų užbaigimo, nors namai netgi nebuvo baigti tinkuoti bei dažyti. Tai buvo pirmasis žingsnis į Širvintų rajono tarybos Sąjūdžio narių gretas 1989 metais.
1992 – 1997 m. dirbo Širvintų Autobusų parko direktoriumi, vėliau pavaduotoju. Nuo 1998 m. iki pensijinio amžiaus 2009 m. vadovavo Širvintų kabelinės televizijos centrui.
Susikūrus Tėvynės Sąjungos partijai tapo jos nariu, daugiau kaip 10 metų buvo Širvintų skyriaus tarybos narys, o nuo 2004 m. iki 2010 m. – skyriaus iždininkas, vėliau – Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Širvintų bendruomenės Kabaldos skyriaus pirmininko pavaduotojas.
Dalyvavo visose Prezidentų, Europos Parlamento, Seimo ir vietinių tarybų rinkimų kampanijose. Buvo rinkimų komisijų pirmininku, nariu bei stebėtoju nuo Tėvynės sąjungos.
1990 – 1995 m. buvo Širvintų rajono tarybos deputatas.
Nuo 2005 m. – Širvintų rajono sodininkų bendrijos „Šilelis“ valdybos narys, nuo 2015 m. pirmininkas.

1991 m. liepos 25 d. pasirašė sutartį ir buvo priimtas į Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybą (SKAT) Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 851 kuopos kariu savanoriu. 2002 m. spalio 23 d. išleistas į dimisiją.
2003 m. kovo 7 d. tapo Lietuvos Šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės Širvintų 10-osios kuopos nerikiuotės šauliu. Vėliau paskirtas skyriaus vadu.

Nuo 2004 m. gruodžio Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) narys Vilniaus apskrities skyriaus KASP 8 rinktinės karių savanorių būryje, 2010 – 2011 m. buvo LKKSS VAS revizijos komisijos narys.

Su žmona Ona užaugino tris vaikus – Inesą, Egidijų ir Živilę.

Mirė 2020 m. spalio 31 d. Palaidotas Vilniaus Liepynės kapinėse LKKSS VAS sklype (kapavietės Nr.11).

Apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2007 m.), KASP medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“ (10 metų) (2002 m.),  LKKSS 2-ojo laipsnio medaliu „Buvome, esame, būsime“ (2005 m.), LKKSS VAS valdybos pirmininko padėka (2006-10-13).