Artilerija

ARTILERIJA

Ypatybės ir vaidmuo kautynėse

Artilerija yra svarbiausia padedamoji ginklų rūšis. Savo ugnimi ji padeda praskinti kelią saviems pėstininkams ir sulaikyti besiveržiantį priešą.

Glaudus, gerai organizuotas ir lankstus pėstininkų ir artilerijos bendradarbiavimas yra kautynių pasisekimo pagrindas.

Artilerija veikia naikindama arba slopindama. Be grynai medžiaginių padarinių, artilerijos ugnis dar smarkiai veikia priešo dvasią, ypač kol kariai nėra prie artilerijos ugnies efektų pripratę.

Pagrindinis artilerijos savumas – galėjimas veikti iš dengtų pozicijų, priešo žemės sekėjams nematant.

Pabūklų tolnašumas ir galėjimas greitai ugnį perkelti į kitą taikinį leidžia artilerijai veikti iš tolimų atstumų ir, nekeičiant pozicijų, telkti ugnį į svarbesnius taikinius.

Suskirstymas ir ginklavimas

Lengvoji artilerija ginkluota lengvomis patrankomis (lėkšta trajektorija) bei lengvomis haubicomis (riesta trajektorija). Jų svoris: žygyje 1900 – 2250 kg; ugniavietėje 1100 – 1600 kg.

Lengvosios patrankos (kalibras nuo 75 iki 84 mm) turi lėkštą trajektoriją (o dėl to nešaudomi plotai yra didesni), didelį greitšovumą (iki 10 šūvių per minutę), vidutinį sviedinio galingumą, didžiausią tolnašumą apie 11.000 m.

Lengvosios haubicos (kalibras nuo 105 iki 127 mm) pasižymi riesta trajektorija, mažesniu greitšovumu ir didesniu sviedinio galingumu; daugumo lengvųjų haubicų tolnašumas toks pat, kaip ir lengvųjų patrankų.

Lengvojoje artilerijoje dažniausiai vartojama arklių trauka.

Sunkioji artilerija ginkluota sunkiomis patrankomis ir sunkiomis haubicomis. Jų svoris ugniavietėse 3000 – 4500 kg.

Sunkiųjų patrankų kalibras ne mažesnis kaip 105 mm, sunkiųjų haubicų – ne mažesnis kaip 155 mm. Sunkiųjų artilerijos pabūklų tolnašumas dažniausiai didesnis kaip lengvųjų; greitšovumas – mažesnis.

Tipingi kalibrai: sunkiųjų patrankų – 105, 155, 210 mm (jūrinių ir krantinės apsaugos iki 540 mm); sunkiųjų haubicų – 155, 305, 420 mm.

Sunkioji artilerija dažniausiai vartoja auto trauką.

Artilerijos organizacija

Baterija (4 pabūklai) – ugnies vienetas. Visi baterijos pabūklai turi būti kuo vienodžiausių ypatybių. Baterijoje dar būna 2–4 kulkosvaidžiai betarpiškai ugniaviečių apsaugai ir šaudyti į lėktuvus. Baterijai vadovauja paprastai kapitonas. Kautynėse jis paprastai būna pagrindinėje baterijos sekykloje[1] ir iš čia valdo baterijos ugnį. Ugniavietėje (prie pabūklų) lieka vyresnysis baterijos karininkas. Jaunesnieji baterijos karininkai paprastai būna šoninėse ar priekinėse sekyklose ir pagal reikalą ima vadovauti baterijos ugniai.

Grupė – 3 baterijos ir padedamieji daliniai. Dažniausiai būna 2 patrankų ir 1 haubicų baterijos. Tačiau būna ir vienodų pabūklų visa grupė (pavyzdžiui, vokiečiai beveik išimtinai vartoja haubicas). Vadovauja paprastai majoras.

Artilerijos pulkas – 3 grupės ir įvairūs padedamieji daliniai. Vadovauja paprastai pulkininkas.

Priešlėktuvinė artilerija. Tipingi kalibrai: 75, 88, 105 mm. Dažniausiai vartoja auto trauką. Vertikalus 75 mm priešlėktuvinės patrankos tolnašumas apie 10.000 m. Baterijoje paprastai 3 pabūklai. Pagal reikalą baterija aprūpinama klausytuvais bei šviesosvaidžiais (prožektoriais).

[1] Vieta, iš kur sekama, sekimo punktas skirtas taikiniams nurodyti, vietovei, taikiniams ir šaudymui stebėti, pabūklams ir prietaisams orientuoti pagrindine ar kita kryptimi, vertikaliems ir horizontaliems kampams ir nuotoliams matuoti topografiškai siejant ugnies pozicijas ir stebėjimo punktus.