— Vytautas Bulvičius „Karinis valstybės rengimas“ 1939 m. — |
KAVALERIJA
Dėl savo judrumo kavalerija sėkmingai vykdo žvalgymo, stabdymo ir priešo apėjimo uždavinius.
Modernioji kavalerija gausiai aprūpinama ugnies priemonėmis ir sustiprinama raitąja artilerija bei šarvuočiais. Tokia kavalerija turi nemažą ir puolamąją galią. Ginantis kavalerija sėkmingai saugo sparnus ar sudaro judrius rezervus.
Kavalerija skirstoma į kariuomenės, divizijos ir pėstininkų pulkų kavaleriją. Pėstininkų pulko kavaleriją sudaro raitų žvalgų būrys (RŽBr) – apie 50 kardų su 2–3 l. k.
Divizijos kavaleriją sudaro divizijos lengvoji rinktinė (DLR) – apie 2 kardų eskadronus (po 4 būrius), motorizuoti s. k., automatiniai pabūklai, dviratininkų būrys, šarvuotų automobilių būrys.
Kariuomenės kavaleriją sudaro toji kavalerija, kurią kariuomenės vadovybė neatiduoda nei divizijų, nei pulkų vadams, bet naudoja betarpiškai pati. Kariuomenės kavalerijoje būna:
kavalerijos pulkas: 4 kardų eskadronai, l s. k. eskadronas, 1 technikos eskadronas, 1 raitoji baterija, šarvuočiai ir kiti padedamieji daliniai; kavalerijos brigada: 2–3 kavalerijos pulkai su padedamaisiais daliniais;
kavalerijos divizija: 4–6 kavalerijos pulkai su padedamaisiais daliniais.
AVIACIJA
Žvalgomieji lėktuvai vykdo tokius uždavinius:
1) tolimoji žvalgyba (tolimajame priešo užnugaryje),
2) artimoji žvalgyba (fronte ir artimajame priešo užnugaryje),
3) artilerijos taikinių suradimas ir artilerijos ugnies korektavimas,
4) kautynių lauko sekimas,
5) ryšio palaikymas (kritiškais atvejais).
Žvalgyboje dažnai vartojamos bombos, norint sukelti užsimaskavusio priešo judėjimą. Bombų žvalgomasis lėktuvas ima iki 200–300 kg. Žvalgybos duomenis dažniausiai fiksuoja foto nuotraukomis.
Išimtiniais atvejais žvalgomieji lėktuvai gali būti naudojami ir žemės taikiniams pulti (bombomis bei kulkosvaidžių ugnimi).
Žvalgomieji lėktuvai dažniausiai dviviečiai, ginkluoti 4 kulkosvaidžiais. Aviacijoje vartojami kulkosvaidžiai pasižymi dideliu greitšovumu – iki 20 šūvių per sekundę iš vieno vamzdžio.
Bombonešiai puola žemės taikinius bombomis bei karo cheminėmis medžiagomis. Lengvieji bombonešiai kelia apie 500 kg bombų; vidutiniai apie 1000 kg (tai jau dažniausiai dvimotoriniai bombonešiai); sunkieji – 2000–4000 kg. Ginkluoti ir kulkosvaidžiais, kad galėtų gintis nuo oro priešo. Greitieji bombonešiai dažniausiai naudojami dieną; lėtesnieji (senesnieji) dažniau naktį. Moderniniai bombonešiai gali nuskristi be nusileidimo iki 2000 km. Įgula – 2–4 žmonės.
Naikintuvai mažiausi, greičiausi ir vikriausi karo lėktuvai. Įgula – 1 žmogus. Ginklavimas 2–4 kulkosvaidžiai. Moderninių naikintuvų greitis apie 400–500 km per valandą. Naudojami kovai
su priešo aviacija. Išimtiniais atvejais puola žemės taikinius bombomis ir kulkosvaidžių ugnimi.
Eskadrilę sudaro 7–12 vienos rūšies lėktuvų. Grupę – 2–3 eskadrilės.
PIONIERIAI
Priklausomybės atžvilgiu skirstomi panašiai kaip kavalerija į kariuomenės, divizijos ir pulko pionierius.
Atlieka tik sudėtingesnius darbus, kur reikia specialių žinių ir pasirengimo, tačiau prireikus gali būti kautynėse panaudoti ir kaip pėstininkai.
Pionieriams pavedama: įvairūs sprogdinimai, kelių tiesimas, taisymas ir ardymas, pontoninių ir laikinųjų tiltų bei sunkesniųjų keltų statyba, prieš šarvuotinių kliūčių rengimas, sunkiųjų slėptuvių statyba ir t. t.
RYŠIAI
Priklausomybės atžvilgiu skirstomi panašiai kaip kavalerija ir pionieriai.
Ryšiai – kariuomenės nervai. Su jų pagalba vadai įsakinėja valdiniams ir gauna iš valdinių pranešimus; greta veikiančios kariuomenės dalys susižino tarpusavyje; įvairios ginklų rūšys bendradarbiauja, siekdamos vieno tikslo.
Ryšių priemonės:
Gyvosios: pėsti, raiti, važiuoti pasiuntiniai, šunys, karveliai.
Techniškosios: telefonas, telegrafas, radijo telefonas, radijo telegrafas;
šviesos aparatai, marškos, skydeliai, raketos, spalvoti dūmai;
švilpukai, sirenos, trimitai;
prietaisai pranešimams svaidyti.
TARNYBOS
Tarnybos yra trijų rūšių:
1) tiekimo ir evakuacijos (ginklavimo, karo technikos, karo aviacijos intendantūros, sanitarijos, veterinarijos, remonto, karo meteorologijos, lauko paštas);
2) transporto (geležinkelių, sauskelių, vandens kelių, oro);
3) tvarkos (teisingumo, karo policijos, valstybės saugumo ir karinė cenzūra).
Kol tarnybos gerai veikia, kol kariuomenei yra teikiama viso ko pakankamai, kariuomenė yra galinga; tokią besikaunančią kariuomenę galime prilyginti kaitriai degančiam antracitui. Kai tiekimas dėl kurių nors priežasčių pakrinka, nutrūksta, per kelias kautynių dienas kariuomenė taip išsisemia, kad virsta tik nuodėguliu.
Vienos tarnybos (sanitarijos) organizacijos pavyzdys.
Pėstininkų divizijoje: 1 divizijos ligoninė (1 dezinfekcijos būrys ir 1 gydymo ir evakuacijos būrys); 20 divizijos tvarstomųjų kuopų (2 tvarstomieji būriai, 2 evakuacijos būriai ir 1 dantų kabinetas).
Pėstininkų pulke: pulko sanitarijos karininkas su personalu pulko tvarstyklai organizuoti ir su evakuacijos priemonėmis. Be to, pulko sanitarijos karininko valdžioje kautynių metu būna ir pulko muzikantai, kurie yra mokomi ir sanitaro pareigų. Šiais muzikantais pulko sanitarijos karininkas prireikus gali sustiprinti to bataliono (batalionų) tvarstyklą, kuriame būna didesnis kiekis sužeistųjų.
Pėstininkų batalione: bataliono sanitarijos karininkas ir kiekvienoje kuopoje po sanitarijos puskarininkį bei po 4 sanitarus.
— Vytautas Bulvičius „Karinis valstybės rengimas“ 1939 m. — |