Savanoriai prisimenami tik tada, kai reikia ginti Tėvynę
prof. Aleksandras Vitkus
Užrašius tokią straipsniui antraštę, būtinai reikia prisiminti savanorių istorijos ištakas. Tai geriausiai peržvelgti į dr. Aušros Jurevičiūtės medžiagą apie Lietuvos savanorius per istorinę prizmę.
Pirmosios respublikos kūrėjai savanoriai 1918–1923 m. kovojo su bolševikais, bermontininkais ir lenkais bei dalyvavo sėkmingame Klaipėdos sukilime. Iki 1940 m. savanoriais Lietuvos kariuomenės kūrėjais buvo pripažinta per 10 tūkst. karių ir jie buvo apdovanoti Kūrėjų savanorių medaliu. Mintis įkurti savo organizaciją savanoriams kūrėjams gimė, švenčiat Didžiojo Lietuvos Seimo 20-metį, 1925 m. Tą mintį pagarsino savanoris kūrėjas Mykolas Lazauskas, minėjimo metu pasveikinęs susirinkusius savanorių vardu ir pažadėjęs, kad „Jeigu pavojus tautą – valstybę ištiks, mes stosime visi kaip vienas ir ginsime ją nuo priešų!“.
1926 m. rugsėjo mėn. įvyko steigiamieji savanorių sąjungos susirinkimai: Kaune, Šakiuose ir Joniškėlyje, Kėdainiuose, Panevėžyje, Šiauliuose. Lapkričio 7 d. Kaune, susirinko savanorių organizacinių komitetų atstovų suvažiavimas, kuriame dalyvavo 41 atstovas ir buvo išrinkta Organizacinė Centro valdyba, kuri nusprendė sušaukti steigiamąjį suvažiavimą, lapkričio 23 d. Tačiau dėl ruošiamo ir įvykdyto Gruodžio 17 d. perversmo, Steigiamasis savanorių kūrėjų steigiamasis suvažiavimas įvyko 1927 m. sausio 8-9 d. Kaune. Suvažiavimas išrinko sąjungos Centro valdybą, o jos pirmininku buvo išrinktas plk. J. Čaplikas. Sąjungos įstatus parengė Centro valdyba. Įstatuose buvo įrašyti šie sąjungos tikslai: a) saugoti ir ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, b) kelti ir ugdyti tautinę lietuvių sąmonę, c) gerinti savo narių ekonominę būklę, d) rūpintis Lietuvos karžygių atminimo pagerbimu. Remiantis šiais įstatais, sąjunga numatė savo veiklos atitinkamas gaires.
Savanorių sąjunga susidėjo iš aktyvių narių – Lietuvos kariuomenės savanorių, kurių statusas buvo apibrėžtas Lietuvos įstatymais, narių rėmėjų –visų, kurie pritaria sąjungos tikslams ir „garbės narių – garbingų Lietuvos piliečių, kurie žodžiu, darbu arba ginklu yra prisidėję prie kovų, vedamų už Lietuvos nepriklausomybę, ir ypatingais darbais sąjungai pasižymėję asmenys“.
1933 m. balandžio 29-30 d. vykusiame atstovų suvažiavime plk. Kazys Škirpa buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos savanoriu ir buvo iškelta visuotinio savanorių kongreso sušaukimo idėja. 1938 m. buvo svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungai: Lenkijos 1938 m. kovo 17 d. ultimatumas ir įvyko ilgai lauktas Savanorių kongresas.
1940 m. birželio 15 d., 15 val., Raudonoji armija įžengė į Lietuvą. Kaip teigia dr. A. Jurevičiūtė, susipažinusi su LKKSS ir jos narių veikla, mano, kad savanoriai dar kartą būtų stoję ginti Lietuvos. LKKSS 1927–1940 m. turėjo 35 skyrius, kurie veikė visoje Lietuvoje. Paskutinis kūrėjų savanorių suvažiavimas įvyko Vilniuje 1940 m. vasario 15–16 dienomis. Jame dalyvavo aukštieji vyriausybės ir kariuomenės pareigūnai.
Pasibaigus Antram pasauliniam karui, Sąjunga buvo atkurta išeivijoje. Pirmiausia Vokietijoje. Ją atkūrė buvę LKKSS nariai: L. Balzaras, J. Dragūnevičius, J. Liepinaitis ir J. Kaminskas 1948 m. – Hanau, o 1949 m. – Schenfelde. Atkurta ir Sąjungos vėliava, kuri 1949 m. buvo išvežta į JAV ir ten J. Bobelio iniciatyva pradėti kurti ir skyriai.
1990 m. kovo 11-ąją buvo paskelbtas atkurtos Lietuvos nepriklausomybės aktas. Pirmuoju 1991 m. savanoriu yra laikomas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis. Atkurtos Lietuvos savanoriai parodė visam pasauliui ir, visų pirma okupantui, savo nenugalimą ryžtą siekti savo krašto laisvės ir nepriklausomybės. 1990 m. lapkričio 23 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje įvyko pirmoji atkurtos Lietuvos savanorių priesaika ir buvo perlaidotas Nežinom kareivis, žuvęs kovose su lenkais. Po to sekė 1991 m. sausio mėnesio įvykiai ir rugpjūčio pučas. Šie įvykiai pagimdė dar vieną savanorių kartą, kuris aktyviausioji dalis sumanė atkurti ir buvusią Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungą. Atkuriamasis suvažiavimas įvyko 1993 m. sausio 23 d., Vilniuje ir buvo nuspręsta atkurti LKKSS. Pirmuoju pirmininku išrinktas Vytautas Jasulaitis.
Teisingumo ministerijai buvo pateikti Sąjungos įstatai, prašant juridiškai įregistruoti organizaciją. Prasidėjo trukdymai, reikėjo keisti kai kurias įstatų formuluotes. Nebuvo leista Sąjungos tiksluose įrašyti „Ginklu ginti Lietuvos nepriklausomybę“?
LKKSS atkūrimo procesas baigėsi 1996 m., kai buvo įkurti 10 Sąjungos skyrių, kurie turi savo vėliavas, pagamintas pagal tarpukario Sąjungos vėliavos pavyzdį. Atkurtos Sąjungos pirmininkais buvo: Valentinas Bartašiūnas, ats. kpt. Algirdas Petrusevičius, Vytautas Varkala, ats. plk. Antanas Plieskis. Laikinai pareigas ėjo, įvairiais sąjungai sunkiais momentais: Zigfridas Jankauskas, Audronė Veilentienė, ats. kpt. Nerijus Kundrotas.
Nors Sąjunga 2017 m. sausio 24 d. atšventė savo organizacijos 90-metį, jos dar laukia daug darbų.
Reikia pasidžiaugti, kad 2021 m. birželio 10 d.,Seimas priėmė Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą (projektas Nr. XIVP-415(2), kuriuo nutarta įtvirtinti Laisvės gynėjo teisinį statusą ir nustatyti pagrindinius šio statuso pripažinimo kriterijus. Pasak šio įstatymo iniciatoriaus, Seimo nario Arvydo Pociaus, šiuo įstatymu nėra prašoma privilegijų, prašoma tik dėmesio ir pagarbos.
Šiuo metu Lietuvos krašto apsaugos ministerija yra parengusi Vyriausybės nutarimo projektą, įgaliojantiLietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) parengti Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus,nuostatus, pagal kuriuos ir bus nustatyta dokumentų teikimo tvarka. Kaip viename iš komentarų rašoma: „Liūdna, kad taip ilgai vilkinamas ir mūsų statuso suteikimas, kuris gal mums suteiktų tam tikrą apsaugą nuo kremlinių vykdomo hibridinio propagandinio karo išpuolių“.
Sąjunga daro viską, teigiama linkme, bet atvirkščiai: sukurtas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, apdovanoti kai kurie savanoriai (Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliai buvo įteikti Atkurtos Lietuvos kariuomenės 103-ųjų metinių proga Vilniaus Rotušėje 2021-11-24 vykusioje ceremonijoje), atidengtas paminklas Trijų kartų savanoriams Jiezne, tačiau nesugebama sutvarkyti visų reikalingų dokumentų, paskelbti pilną visų savanorių sąrašą. Išvada, kad LKKSS tinkamai dar nepasiruošė iškilmingai paminėtiai savanorių 30-metį.
Jau dabar artėjame prie 2022 metų sausio 13 dienos, tačiau Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatyme numatyti nuostatai kol kas nėra parengti. Nejaugi atsakingi asmenys numato tai padaryti tik 2027 m., kai minės Laisvės gynėjai savo organizacijos 100-metį.
Ar mums ne vistiek.