Lietuvos kariuomenė, kaip ir Lietuvos valstybė, turi dvi gimimo dienas

LKKSS valdybos pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Saulius Pečeliūnas

1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausioje Taryboje – Atkuriamajame Seime dirbo, o nuo 1992 m. pradžios ir vadovavo Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijai (dabar – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas), taip pat buvo Lietuvos Respublikos derybų su Rusijos Federacija dėl okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos valstybinės delegacijos narys

Pagal pranešimą 2022-10-15 KAM konferencijoje „Atkurtai Lietuvos kariuomenei – 30“

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas savo įsipareigojimų vykdymą pradėjo priimdamas Kovo 11-osios Aktą ir taip padėdamas pamatus atkuriamai Lietuvos valstybei, bet tai buvo tik dokumentas. Prireikė laiko ir teko nuveikti daug darbų, kad jis taptų kūnu. Iš esmės tuo metu reikėjo sukurti valstybę su visais jos atributais ir struktūromis, gebančiomis atlikti joms pavestas funkcijas.

Reikėjo numatyti, kokios ministerijos bus steigiamos. Buvo svarstoma įkurti Krašto apsaugos ministeriją (KAM), o Vidmantas Povilionis buvo pirmasis kandidatas į ministrus. Tuo metu parlamente buvo visokių pacifistų, keliančių klausimus, kam kariuomenės iš viso reikia, su kuo mes kariausime ir panašiai. Taip pat buvo nerimaujama, kad Lietuvoje vis dar esant okupacinei armijai toks žingsnis būtų buvęs per daug pavojingas, todėl šio sumanymo teko atsisakyti ir pradėjome nuo „mažesnio dalyko“ – taip buvo įkurtas Krašto apsaugos departamentas (KAD), vadovaujamas Audriaus Butkevičiaus.

Pirmieji atkurtos valstybės gyvavimo metai buvo labai neramūs – priešo kariuomenė ir visos kitos okupacinės organizacijos Lietuvoje veikė labai aktyviai, o paskui Sovietų Sąjunga pradėjo agresiją prieš Lietuvos valstybę su labai aiškiu tikslu sunaikinti ir sugriauti viską, ką buvo spėta sukurti, tačiau Atkuriamojo Seimo darbas nenutrūko. Buvo priimtas Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įstatymas, o mes tarpusavyje kalbėdavome, kad turime sukalti daug valstybę tvirtinančių „kuoliukų“ – jeigu po rinkimų kas nors bandytų jais atsikratyti, vis tiek nesugebėtų jų ištraukti tiek daug, kad valstybės nebeliktų. Tuo metu parlamentas buvo labai susiskaldęs, artėjo priešlaikiniai rinkimai ir darbas Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijoje nebuvo paprastas, tačiau per tuos du su puse metų mes sukalėme daug tų „kuoliukų“ ir, atrodo, iš to, ką šiandien turime ir matome, kad mums sekėsi visai neblogai.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo kadencijai artėjant į pabaigą pasiūliau Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojui, Lietuvos valstybinės derybų su Rusija delegacijos vadovui Česlovui Stankevičiui įkalti dar vieną valstybę tvirtinantį „kuoliuką“: Pasakiau jam, kad šalyje turime paskirus padalinius, atliekančius jiems paskirtas funkcijas, bet tai nėra kariuomenė – reiktų juos visus sujungti į vieną. Jis pasidomėjo, kokios yra nuomonės šiuo klausimu Seime, ir buvo nuspręsta, kad toks sumanymas – geras. Tuomet ėmiausi iniciatyvos, įregistravau įstatymo projektą, jis perėjo visas juridinio paruošimo stadijas, o tuomet Prezidiumas nusprendė, kad solidžiau būtų priimti ne įstatymą, bet aktą.

Viskas buvo labai simboliška: Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas savo darbą pradėjo priimdamas Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą, o užbaigė šalies kariuomenės atkūrimo aktu – jis buvo priimtas paskutinę kadencijos dieną.

Manau, kad Atkuriamasis Seimas savo misiją atliko garbingai, taip pat kaip ir kitos tuo metu veikusios institucijos pagal savo kompetenciją prisidėjusios atkuriant Lietuvos kariuomenę. Norėtųsi, kad jaunoji karta irgi žinotų šią sukaktį ir ji būtų paminėta viešai, nesuplakant su kitomis datomis, kad visuomenė žinotų, jog tą dieną gimė Lietuvos kariuomenė.

Iš  1992 m. lapkričio 19 d. neeilinio Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos posėdžio stenogramos

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas A.TAURANTAS

PIRMININKAS. […] Dar kartą pakartojame registraciją. Gerbiamieji deputatai, registracija prasidėjo. Vyksta registracija.
Taigi mūsų jau 90, yra kvorumas. Ačiū, galima sėkmingai dirbti. Taigi kas už tai, kad Prezidiumo pateikta darbotvarkė ir mūsų apsvarstyta su dviem protokolinių nutarimų projektais papildomai būtų patvirtinta? Kas už tai, prašau balsuoti elektronine sistema. Labai kviečiu visus balsų skaičiavimo grupės narius užimti savo vietas.
Už balsavo 77, prieš  2, susilaikė 2. Taigi mūsų darbotvarkė yra patvirtinta, galima sėkmingai dirbti. Taigi pirmuoju darbotvarkės klausimu kviečiu į tribūną krašto apsaugos ministrą gerbiamąjį A.Butkevičių.

A.BUTKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Šiandieną aš norėčiau jums pristatyti vieną iš pačių svarbiausių Lietuvos Respublikos gynybos sistemos dokumentų, t.y. Lietuvos Respublikos kariuomenės atkūrimo aktą.
Prieš perskaitydamas šitokį svarbų mums dokumentą aš norėčiau bent trumpai jums papasakoti, kas per dvejus su puse metų yra padaryta krašto apsaugos sistemoje ir kodėl šiandien mes iš tikrųjų galime kalbėti apie tokio dokumento priėmimą mūsų parlamente, ir kodėl aš galiu drąsiai sakyti, kad tai nėra vien tiktai dokumentas, vien tiktai popierius.
Per dvejus su puse metų pradėję darbą praktiškai nuo nulio, šiandien Lietuvoje mes turime 16 tūkst. 508 žmones  ir profesionalus, ir prievolininkus, dirbančius krašto apsaugos sistemoje. Taip pat turime ir pačias pagrindines krašto apsaugos sistemos struktūrines dalis: tai sienos apsaugos tarnyba, karinės administracijos dalis, kurios kartu yra ir pagrindinių, svarbiausių valstybinių objektų apsaugos dalys, lauko kariuomenės brigadą, kuri yra iš tikrųjų vienintelis ir pirmasis Lietuvos Respublikos kariuomenės vienetas, karinio jūrų laivyno pradžią, t.y. karinio jūrų laivyno flotilę, aviacijos tarnybų ir priešlėktuvinės gynybos tarnybų pradžią, taip pat karo mokyklą. Taigi šiandieną mes turime viską, kad gynybos sistema funkcionuotų.
Aš norėčiau taip pat jums paminėti, jog iš tikrųjų tiktai viena penktoji visos sistemos dalis yra grynai karinės struktūros. Visos kitos gynybos sistemos dalys yra tokios, kurios turi ką veikti ir taikos metu. Tai sienos apsaugos dalys, svarbių valstybinių objektų apsaugos dalys, civilinės saugos ir gelbėjimo tarnybos. Todėl svarstant klausimą, ar ne per daug šiandien yra skiriama gynybos sistemai, ar ne per daug jinai yra išplėsta, reikia iš karto atminti, kad pati didžiausia sistemos dalis dirba taikos metu tą darbą, kuris kitose pasaulio šalyse nėra finansuojamas iš gynybos biudžeto.
Taip pat norėčiau jums priminti, kad per šį laiką, per dvejus su puse metų, buvo užmegzta nemaža labai svarbių Lietuvos saugumui ryšių. Nustatyti glaudūs santykiai su NATO organizacija, nustatyti geri dvišaliai santykiai tarp gynybos sistemų su Vokietija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Didžiąja Britanija, Prancūzija. Nustatyti išskirtinai geri tarpusavio santykiai su Vyšehrado trikampio valstybėmis, t.y. Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija. Pradedami rutulioti geri santykiai su Rumunija.
Kaip vienas iš svarbiausių darbų, kuriuos mums teko daryti, tai kontroliuoti Sovietų Sąjungos, o toliau Rusijos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos. Ir kaip žinote, šių metų rugsėjo 8 buvo pasirašytas dokumentas sutartis tarp Lietuvos ir Rusijos, kuri numatė Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos terminus ir tvarką. Ir aš dabar galiu drąsiai jums teigti, jog, remiantis šios dienos duomenimis, iki kitų metų rugpjūčio 31 d. Rusijos kariuomenė turės būt išvesta iš Lietuvos Respublikos.
Taigi padarytas didelis darbas, kurį reikėtų apvainikuoti ir dokumentu, kurį aš jums pristatau.
,,Lietuvos Respublikos kariuomenės atkūrimo aktas.
Minėdama narsias Nepriklausomybės kovas ir dabarties savanorių pradėtą krašto apsaugos darbą, rūpindamasi Lietuvos žmonių saugia dabartimi ir ateitimi, Lietuvos Respublikos teritorijos ir valstybės sienos apsauga, vardan Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba šiuo aktu iškilmingai skelbia, kad nuo šios dienos yra atkuriama Lietuvos Respublikos kariuomenė.
Lietuvos Respublikos kariuomenės veiklą reguliuos Lietuvos Respublikos įstatymai.”

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui.
Ar būtų klausimų pranešėjui? Informacija, kurią jis pateikė, aš manau, yra svarbi. Mes daugelio dalykų anksčiau turbūt nebuvome girdėję. Yra norinčių paklausti? Deputatas P.Tupikas nenori klausti?
Deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš tik padarysiu nedidelę redakcinę pastabą. Ne ,,reguliuos”, o ,,reguliuoja” įstatymai veiklą. Mano supratimu, jeigu atkurta kariuomenė ir galioja jau kai kurie įstatymai, tai jie reguliuoja jos veiklą.

PIRMININKAS. Manau, kad redakcinius dalykus galima, kaip ir leidžia mūsų Reglamentas, išsiaiškinti paprasčiau. Daugiau nėra norinčių klausti ar ką nors pasiūlyti. Taigi ačiū pranešėjui.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau padėkoti jums visos krašto apsaugos sistemos vardu už tai, kad iš tikrųjų jūs sudarėte galimybes ir leidote mums dirbti dvejus su puse metų, ir leidote dirbti iš tikrųjų tuščioje vietoje. Galbūt daugelis kitų sistemų turėjo ką nors reformuoti, turėjo griauti ir ardyti. Mums buvo skirtas grynai kūrybinis darbas. Ir tai buvo įdomus darbas, ir tai buvo geras ir, aš manyčiau, reikalingas darbas. Todėl visų mūsų vardu labai jums dėkoju ir pats asmeniškai taip pat labai dėkoju jums už visus tuos gerus santykius, kuriuos turėjau, už pasitikėjimą, kurį skyrėte per visus tuos metus: Ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji deputatai, ar yra norinčių šiuo klausimu kalbėti? Nematau norinčių. Galėsime balsuoti.
Dar kartą kreipiuosi į balsų skaičiavimo grupę, kad ji ateitų dirbti savo darbo. Jeigu neatsiliepia balsų skaičiavimo grupė, ar aš negalėčiau paprašyti keleto frakcijų atstovų, skirtingų frakcijų atstovų, kad pagelbėtų už tuos, kurie nenori atlikti savo darbo, kurį privalėjo atlikti. Mažas techninis nesklandumas. Vienas savanoris atsirado. Ačiū gerbiamajam M.Stakvilevičiui. Kas dar galėtų pagelbėti? Ačiū pasisiūliusiam gerbiamajam P.Varanauskui. Kas dar galėtų? Ponas L.Jankelevičius. Gal dar vienas deputatas, ir keturiese susitvarkys su darbu. Gal dar viena frakcija deleguotų vieną žmogų ir… Labai prašyčiau vieną kurią nors frakciją. Gerbiamasis Jonas Šimėnas. Labai jums ačiū.
Gerbiamieji deputatai, ar jūs neprieštarautumėt, kad balsų skaičiavimo grupėje šį posėdį būtų deputatai P.Varanauskas, M.Stakvilevičius, L.Jankelevičius ir J.Šimėnas? Ar būtų prieštaravimų? Nereikia balsuoti. Ačiū. Grupė patvirtinta.

Taigi, gerbiamieji kolegos, registracija ką tik buvo. Ir kviečiu jus balsuoti dėl to, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos kariuomenės atkūrimo aktas. Kas už, prašau balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  89.

PIRMININKAS. Už  89. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nerasta.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nematom.

PIRMININKAS. Susilaikiusių taip pat nėra. Taigi vienu balsu yra priimtas Lietuvos Respublikos kariuomenės atkūrimo aktas. Aš manau, kad tikrai atlikome gražų darbą. (Plojimai) Ačiū už tai, kad jūs patvirtinote. Seniai mes tokius iškilmingus dalykus ir darėme. Ačiū už sėkmingą darbo pradžią.

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA

LIETUVOS RESPUBLIKOS KARIUOMENĖS ATKŪRIMO
AKTAS

1992 m. lapkričio 19 d. Nr. I-3066
Vilnius

Minėdama narsias Nepriklausomybės kovas ir dabarties savanorių pradėtą krašto apsaugos darbą, rūpindamasi Lietuvos žmonių saugia dabartimi ir ateitimi, Lietuvos Respublikos teritorijos ir valstybės sienos apsauga, vardan Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba šiuo aktu iškilmingai skelbia, kad nuo šios dienos yra atkuriama Lietuvos Respublikos kariuomenė.
Lietuvos Respublikos kariuomenės veiklą reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.

LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS             VYTAUTAS LANDSBERGIS

______________