2016-08-21 Minėjimas–konferencija „1991 m. rugpjūčio pučas Maskvoje, jo pasekmės Vilniuje ir atgarsiai pasaulyje. Atkurtos Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas“

2016-08-21 Nepriklausomybės gynėjų sąjungos organizuotas minėjimas–konferencija „1991 m. rugpjūčio pučas Maskvoje, jo pasekmės Vilniuje ir atgarsiai pasaulyje. Atkurtos Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas“ LR Seimo Kovo 11–osios Akto salėje

• Minėjimo–konferencijos programa

• Minėjimo–konferencijos garso įrašas (Seimo vaizdo ir garso archyvas)

„Savanoris“ 2016 m. liepa-rugpjūtis Nr. 7-8 (486)  18-19 l.:

Pilieti, esi karys ir gynėjas

Vyr. eil. Vilius DŽIAVEČKA „Savanorio“ redaktorius

Apie rugpjūčio pučą iš vienos Seimo tribūnos kalbėjo politikai, pasieniečiai, muitininkai, diplomatai, istorikai. Visi atskirų pasisakymų gijas suvijo į vieną unikalų istorinį audeklą. Ar istorija tinkamai užfiksuota ir ištyrinėta? Atskirus leidinius apie pirmuosius du savo tarnybų gyvavimo dešimtmečius jau yra išleidusi Valstybinė sienos apsaugos tarnyba ir Savanorių pajėgos.
Artūro Sakalausko atminimas įamžintas Alytaus mieste ir Kauno rajone: Sakalausko vardu pavadintos gatvė ir mokykla. Įrengtas muziejus, kuriame vyksta susitikimai, konferencijos, iš- leista keletas knygelių.
Prisimenant 1991 m. rugpjūčio pučą, būtina nepamiršti, kad didžiausią vaidmenį apsaugant Aukščiausiąją Tarybą, Vyriausybės rūmus ir kitus objektus atliko pirmosios karinės formuotės – Mokomasis junginys „Geležinis Vilkas“, Savanoriška krašto apsaugos (SKAT) ir Pasienio apsaugos tarnyba (PAT). Šių tarnybų kariai apgynė valstybinius objektus. Konferencijos organizatoriai siekė surinkti faktus, kad ateities istorikams netektų blaškytis po Lietuvą ir po kruopelę rinkti faktus kaip buvo atkurta ir apginta valstybė… Juk konferencijos tikslas – ne tik susitikti Lietuvos gynė- jams, bet ir parodyti jaunajai kartai, kaip galima apginti savo kraštą. Prieš ketvirtį amžiaus Lietuva liko laisva ir dėl to, kad visi įvykiai buvo gausiai nušvie- čiami žurnalistų, tuo pačiu ir – užsienio, kurie parodė Vakarams taikią Lietuvos išsivadavimo kovą.
„(….) Būkite laimingi, besiilsintys šešėlyje milžiniško paukščio“, – devintajame dešimtmetyje rašė poetas Gintaras Patackas. Išvis stebuklas, kad šios eilės virto daina ir išėjo sovietų valdžios palaimintoje kauniečių grupės „Kardiofonas“ plokštelėje, 1988 metais. Muzikantai, atvirai palaikydami Lietuvos nepriklausomybės judėjimą ir Sąjūdžio ideologiją, buvo mūsų laisvės šaukliai, Rimantas Giedraitis su drąsiais dainų tekstais, Algirdas Kaušpėdas su „Antimi“ ir „Roko maršais“ per Lietuvą. Tada mes buvome ypač vieningi. Ilsėtis Rusijos pašonėje, kurios imperijos simbolis yra milžiniškas paukštis – dvigalvis erelis, negalima. Reikia būti pasirengus ir įsitempus, tarsi sportininkui žemo starto pozicijoje. Konferencijos dalyviai akcentavo – taip, mus gina NATO ir mes Aljansui nesame skolingi. Savo indelį įdėjome ir iššūkių nebijome, nesišaliname. Viename interviu buvęs kariuomenės vadas ats. gen. ltn. Arvydas Pocius, prisiminęs parlamento gynybą 1991 metais, pasakojo, kad tai nebuvo vien kariška sėkmė, gynėjai sėdėjo ant parako statinės, parlamente buvo daug Molotovo kokteilių, vėliau atsirado ir rimtesnės amunicijos, šaudmenų, sprogmenų, minų. Ir nieko, nesprogo, neužsidegė! Tikėkime, kad tokia sėkmė ir sąjungininkai mūsų neapleis grėsmės atveju. Taip pat – valia kovoti ir gintis. Turime būti pasirengę, nes Gruzija ir Ukraina neturėjo plano blogiausiam scenarijui. Teko prarasti ne tik žmones, bet ir teritorijas. Gintis reiks ryžtingai, kitaip užjūrio politikų diskusijos siųsti pajėgas ir kada, pasak Nepriklausomybės akto signataro Audriaus Butkevičiaus, gali ir užsitęsti.
Kodėl Lietuva atgavo nepriklausomybę? Lietuvos karo akademijos profesoriaus dr. Valdo Rakučio nuomone, todėl, kad daugelis žmonių meldė nepriklausomybės Lietuvai ir labai nuoširdžiai. Taip pat turėjome daug draugų pačioje Sovietų Sąjungoje. Rusija nėra beviltiška, prieš ketvirtį amžiaus ten buvo daug sveikai mąstančių žmonių. Kur jie dabar? Savo pranešime „Kodėl sužlugo sovietinė imperija“ prof. dr. V. Rakutis pažymėjo, kad sugriūtų toks darinys kaip Sovietų Sąjunga – turėjo būti  gilios vidinės priežastys. Jų ieškoti reikia istorijoje. Pagrindine imperijos griuvimo priežastimi profesorius įvardijo dvasinę Sovietų Sąjungos krizę, kai žmonės deklaravo vienus dalykus, tačiau gyveno visiškai kitaip. Patys komunistai nebetikėjo tais idealais, kuriuos patys deklaravo. Ši dvasinė Sovietų Sąjungos krizė įgalina suprasti, kas gi šiandien vyksta Rusijoje. Šiandieninis Rusijos vadovas Vladimiras Putinas padarė esminę reformą, radęs tą Sovietų Sąjungos krizės priežastį ir todėl Rusija, nors ir ne ta linkme, kaip norėtume, atsigauna. Atgyja Rusijos imperializmo ideologija, siejama ne tik su caro valdyta imperija, bet ir su Sovietų Sąjunga.
Nepriklausomybės akto signataras, pirmasis krašto apsaugos ministras Artūras Butkevičius savo pranešime „Lietuvos gynybos organizavimas 1991 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais“ svarstė: „1991 metais gimusi laisvės jėga Sovietų sąjungą tų pačių metų rugpjūtį suskaldė į atskirus gabalus. Rugpjūčio pučo griūtis ir Artūro Sakalausko auka nėra tik lietuvių tautos pergalė, bet ir visai Europai reikšmingas įvykis, kuomet 1991 m. rugpjūčio 18-21 d. gyvavęs Valstybinis ypatingosios padėties komitetas, sužlugdė Sovietų Sąjungą. Sovietai, patys įkūrę pučistų komitetą, nesitikėjo, kad netrukus nebegalės suvaldyti sąjunginių respublikų išsilaisvinimo proceso. Pučo baigtis – tai mūsų laimėtos kovos kulminacija, pokytis, sunaikinęs šaltąjį karą ir užtikrinęs JAV dominavimą pasaulyje beveik ketvirtį amžiaus…“ A. Butkevičiaus teigimu, žvelgiant iš dabarties perspektyvų, galima drąsiai sakyti, kad tuomet Lietuva 1991 m. vykdė hibridinio karo operacijas nukreiptas prieš Sovietų Sąjungą. Visi suvokė, kad ginklu laimėti neįmanoma. Tuomet buvusi ypač sudėtinga geopolitinė situacija panaši į dabartinę, kai pasaulis vėl skyla. Vienoje pusėje Vakarai, kitoje – rusiškasis nacionalizmas. Tokia situacija labai greitai gali būti grėsminga mums: „Dirbdamas Ukrainoje supratau, kad Lietuva Rusijai gali būti reikalinga ne kaip teritorija, bet kaip nuleistukas, paleidžiamasis mechanizmas didesniam konfliktui regione įžiebti“, – sakė A. Butkevičius. Todėl iškilus naujoms grėsmėms, pirmasis KAD vadovas patarė nepasikliauti vien sąjungininkų pagalba, bet, kaip ir 1991 metais, kiekvienam Lietuvos piliečiui būti Lietuvos kariu ir gynėju.