Neišvengiami pokyčiai modernaus karo meno fone
Plk. Aleksiejus Gaiževskis
Straipsnyje siekiama analizuoti rusijos ir Ukrainos konfliktą kaip neišvengiamų šiuolaikinio karo meno pokyčių atspindį. Remiantis NATO karo veiksmų koncepcija (angl. NATO Warfighting Capstone Concept, NWCC) ir atsižvelgiant į šiuolaikinius karinio vertinimo kriterijus išskirti pagrindiniai iššūkiai ir pamokos – tai, kas galėtų paskatinti visus blaiviai mąstančius bei su gynyba susijusius specialistus ir ekspertus pabandyti atsisakyti pasenusių kariavimo būdų bei dogmatiškų sprendimų ir, neįtikėtinai greitai kintant geopolitinei situacijai, adaptuotis šiuolaikiniame karo veiksmų teatre.
Kaip magiškas rutulys nebenuspėja ateities
Neišprovokuota ir nepateisinama rusijos agresija prieš Ukrainą virto ne tik kariniu išbandymu užpultajai šaliai, NATO ir Europai, bet ir sukėlė strateginio mąstymo, planuojant ir vykdant karines operacijas krizę. Visa tai įvyko ne tik dėl neįtikėtinai sparčiai tobulėjančių technologijų, improvizuotų ar eigoje adaptuotų taktinių hibridinių oro, jūrų, sausumos ir net kibernetinėms atakoms modifikuotų karinių priemonių ir būdų. Tai – natūraliai išsivysčiusių daugiapakopių / daugiasluoksnių karinių operacijų pasekmė. Tiksliau tariant, hibridinės karinės operacijos evoliucionavo iki tokio lygio, kad iškreipė įprastus, istoriškai užtikrintus ir žinomus kariavimo būdus bei kovos eigą nuspėjančius karo vertinimo kriterijus. Analitikai, mėginantys prognozuoti šio karo eigą, atsidūrė lyg prieš sudužusį krištolinį rutulį – simbolį, kuris kadaise turėjo atverti ateities viziją, bet dabar tik atspindi į šukes subyrėjusias planavimo prielaidas.
Pavyzdžiui, visada buvo manoma, kad vienai kovojančiai pusei patyrus tam tikrą kritinį procentą karinių nuostolių kita pusė natūraliai praras galimybę siekti karinių operacijų tikslų. Tai nepasitvirtino šiuolaikiniame Ukrainos ir rusijos karo kontekste. Ar šimto tūkstančių, ar pusės milijono gyvosios jėgos praradimai nesumažino nei puolimo, nei gynybos potencialo. Praradus kritinį technikos skaičių, ji nedelsiant keičiama gyvąja jėga ir pigiais dronais. Spėliokite, kiek norite, tačiau būsimus pasiryžėlius mirti suskaičiuoti sunku. Juolab, kad rusijoje pigiausias dronas veikiausiai yra brangesnis už vieno mobilizuoto kario gyvybę…
1 žingsnis
Neprognozuotas technologinis šuolis
Vienas ryškiausių modernaus karo požymių – netikėtas, dažnai net ir chaotiškas technologijų panaudojimas, lemiantis netikėtus aukšto efektyvumo rezultatus. Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) tyrimo „The Military Balance 2025“ duomenimis Ukrainos pajėgos vietoj tradicinės karo technikos plačiai naudoja FPV dronus, galinčius nešti granatas, RPG ar net modifikuotus raketų paleidimo modulius, o rusijos pajėgos, nors ir modernizuotos, siekdamos išlaikyti strateginį spaudimą, pirmenybę teikė ir teikia sunkiajai artilerijai. Tai efektyvu, kai reikia pasiekti didelį ir maksimaliai greitą proveržio bei poveikio efektą. Kad ir kaip rusijos propaganda besuoktų, tačiau šalies resursai taip pat nėra begaliniai, todėl rusijos kariuomenė, išanalizavus išmoktas pamokas, nors ir nemalonu pažymėti, bet didele dalimi sau pritaikė Ukrainos kariavimo būdus bei priemones ir ėmė naudoti sąlyginai primityvias, tačiau realybėje labai efektyvias, o svarbiausia, pigias gyvąją jėgą, techniką ir infrastruktūrą naikinančias priemones – dronus.
Tokia technologijų dinamika ne tik reikalauja peržiūrėti dar tebegaliojančias karines doktrinas, bet ir priverčia kariuomenes veikti realiuoju laiku – prisitaikant, testuojant bei keičiant ne tik operacinius gynybinius planus, bet ir paraleliai adaptuojant esamas karines technines priemones, peržiūrint karinę robotizaciją, nepilotuojamas skraidymo platformas (visų įmanomų lygių ir visų įmanomų paskirčių) bei siekiant išsaugoti gyvąją jėgą maksimaliai įgalinant karinės technikos valdymą per atstumą.
2 žingsnis
Strateginis kompasas be horizontų
NATO karo veiksmų koncepcija – strateginis dokumentas, kuriame apibrėžiama, kaip NATO ketina kovoti ir laimėti būsimus konfliktus. Ji orientuota į ilgalaikę karinės veiklos transformaciją, siekiant užtikrinti, kad NATO išliktų stipri ir prisitaikanti prie sparčiai kintančios saugumo aplinkos. Šiame dokumente, paskelbtame NATO Sąjungininkų vadavietės transformacijai (angl. Allied Command Transformation, ACT) interneto svetainėje, išskiriamos penkios kertinės gairės:
- kognityvinė viršenybė;
- daugiadėmenis atsparumas;
- įtakos ir galios projekcija;
- daugiadėmenis / įvairiapusis vadovavimas;
- integruota daugiasluoksnė gynyba.
Šie principai – tai bandymas reaguoti į realius Ukrainos veiksmus, kai vienu metu veikiama sausumoje, ore, jūroje, kibernetinėje ir informacinėje erdvėse. Tačiau minėtasis dokumentas lieka normatyvus – kol NATO narės neskiria pakankamai resursų karinėms inovacijoms, šie principai lieka idėjinio lygmens gairėmis. Jungtinių ir daugiadėmenių operacijų esmė yra geriausiai aprašyta Lietuvos kariuomenės karinėje doktrinoje (D-LK-1/1-3), kurioje pabrėžiama, kad kai į karinius konvencinius pajėgumus integruojami ne tik kariniai, bet ir nekonvenciniai, įskaitant ir civilinius, pajėgumai, tai jau tampa nebe jungtinėmis, o daugiadėmenėmis operacijomis. rusijos karas prieš Ukrainą išryškino daugiadėmenių operacijų reikšmę, o pastarosios pasižymi tuo, kad civilinė aplinka labai aktyviai ir efektyviai prisideda prie karinių veiksmų įgalinimų sausumoje, ore, jūroje, kosmose, informacinėje bei kibernetinėje erdvėse. Pavyzdys: nekarinės paskirties dronai, „Starlink“ internetas, savanoriai (proukrainietiški aktyvistai), kibernetinių atakų vykdytojai, karinės technikos remontai privačiose remonto servisuose ir net savanorių teikiama pagalba humanitarinėse misijose rodo kaip efektyviai gali būti išnaudojama civilinė aplinka, technologijos, žinios ir patriotinė iniciatyva koviniuose veiksmuose.
3 žingsnis
Karinis išsekimas ir strateginė adaptacija
rusijos strateginis gylis – didžiuliai mobilizaciniai ištekliai, parama iš autoritarinių režimų (Kinijos, Irano, Šiaurės Korėjos) – leidžia maskvai tęsti karą net patyrus per 1 000 000 gyvosios jėgos nuostolių.
Tačiau Ukrainos kontratakos, įskaitant netikėtus reidus į Kursko sritį bei efektyvų Juodosios jūros blokados pralaužimą, rodo, kad mobilumas ir kūrybiškumas gali net ir mažesnei valstybei trumpam suteikti operacinį pranašumą. Ukrainos gebėjimas per draugiškas jai valstybes užsitikrinti ekonominę prekybą, karinės pagalbos tiekimą, diplomatinę veiklą tampa realia kovinių pergalių išraiška, kovos iki siektinos pergalės garantu.
4 žingsnis
Strateginio gynybinio ateities mąstymo vakuumas Europoje
Per pastaruosius dešimtmečius NATO daugiausia dėmesio skyrė kovai su sukilėliais, ypač Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, Tai natūraliai sukūrė beprecedenčius vakuuminius gynybinių pajėgumų vystymosi „langus“ galimose konvencinėse operacijose, todėl susidarė sąlygos susilpnėti minėtųjų konvencinių pajėgumų spektrui ir buvo lemtas tam tikrų karinių ir pramoninių pajėgumų nepakankamas išvystymas. Europos Sąjunga de facto neturi kolektyvinių karinių pajėgų, galinčių savarankiškai atremti agresiją. Po II pasaulinio karo išsivysčiusi karinė, pramoninė ir technologinė karinių pajėgumų priklausomybė nuo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinės galios ir jos tiesioginės paramos nors ir užtikrino Europos galią, tačiau praktiškai apribojo strateginę autonomiją. Pažymėtina, kad tas taptų itin akivaizdu, jei JAV keistų geopolitinius prioritetus ir susitelktų į Indijos–Ramiojo vandenyno regioną.
5 žingsnis
Mokymosi karo metu dilema
Kaip pažymima klasikiniame Carlo von Clausewitzo veikale „Nonlinearity ant the Unpredictability of War“, kiekvienas karas vystosi ne tik kaip fizinė, bet ir kaip pažintinė (angl. Cognitive) kova. Mąstymas, kuris remiasi praeities karais, dažnai yra klaidinantis. Ukrainos atvejis rodo, kad sėkmingas karybos modelis reikalauja ne tik technologijų, bet ir būtinų gebėjimų mokytis greičiau nei priešas. Tai apima sprendimų priėmimą, decentralizaciją, taktinį kūrybiškumą ir yra kelias į efektyvumą bei sėkmingą mūšio pabaigą. Tačiau neatsižvelgti į praeities karus ir mūšius taip būtų didžiulė bei neatleistina klaida. Praeities karai ir įvykę mūšiai išryškina būsimų karinių operacijų geografines vietoves ir suteikia galimybes pasimokyti bei papildomai įvertinti, kodėl vienu ar kitu atveju nebuvo galimybės išsiskleisti, kas trukdė atlikti manevrą ir t.t. Nors pasaulis nuo to laiko pasikeitė, atsirado melioracijos, keliai, tiltai, ne kartą iškirsti ir vėl užaugę miškai…
Išvados:
kai strategija virsta improvizacija
rusijos karas prieš Ukrainą mums nurodo, kad šiuolaikinis karo menas reikalauja daugiau lankstumo, gebėjimo matyti ir suvokti platesnę nei dvimatę ar net trimatę kovos erdves. Bandant sulipdyti magiško krištolinio rutulio šukes galima išgauti tik buvusias formas, bet tikrieji atspindžiai jau bus iškraipyti. Klasikinė strateginio krištolinio rutulio metafora subyrėjo į šukes. NATO ir sąjungininkės turi investuoti ne tik į pajėgumus, bet ir į gebėjimus prisitaikyti prie neįtikėtinai dimensiškai kintančio karo lauko. Mes turime gebėti veikti tarpdisciplininiuose domenuose ir priimti sprendimus, kurie anksčiau netilpo į vadovėlius, tačiau šiandien yra pasitvirtinę kaip faktai fronto ruožuose.
Karo menas šiandien – tai jau ne taisyklių taikymas, bet žaidimas be aiškių ribų, kuriame laimi ne stipriausias, o greičiausiai prisitaikantis.
Šaltiniai
- The Military Balance 2025 – IISS, https://www.iiss.org
- NATO Warfighting Capstone Concept – https://www.act.nato.int
- Blainey, Geoffrey. The Unpredictability of War. JSTOR, https://www.jstor.org/stable/2492188
- https://www.kariuomene.lt/data/public/uploads/2025/03/lk-kd-2025-03-20_-protected.pdf
- NWCC-Glossy-18-MAY.pdf