XXI amžius 2017-12-01 Nr. 46 (2263)
Dar kartą liūdnai apie lietuvių karių kapus Vilniaus Antakalnio kapinėse
Marija Jakimavičienė
dim. vyr. ltn., 1991 m savanorė,
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narė
2017-11-11 d. LRT „Panoramos“ laidoje buvo parodyti apleisti lietuvių karių kapai. Juos komentavo Lietuvos kultūros paveldo departamento vyr. inspektorė A. Vyšniauskienė ir Karo akademijos Karo istorijos skyriaus viršininkas mjr. G. Jakštys. Jų abiejų teiginiai: šioje vietoje tikriausiai esą palaidoti I pasaulinio karo metais sužeisti ir Sapiegos ligoninėje gydyti ir mirę rusų kariai. Šie teiginiai nelogiški ir neįtikinantys. Ne pirmi metai girdžiu šiuos A. Vyšniauskienės teiginius. Ne iš pačios inspektorės, bet jau iš mūsų karininkų, kuriuos bandydavau įkalbėti pradėti žygius šių kapų tvarkymui. Susidarė įspūdis, kad inspektorė mūsų žmones laiko lengvatikiais ir sugebėjo jiems įteigti, kad čia palaidoti I pasaulinio karo mūšiuose sužeisti rusų kariai, gydyti Sapiegos ligoninėje ir mirę. Ir kad nereikia dar kažko ieškoti.
Kairėje mūsų karių kapų sklypo pusėje yra asfaltuotas takas, skiriantis mus nuo I pasauliniame kare žuvusių rusų karių kapų sklypo. Tiesa, ten pačių kapų nėra. Teritorijoje yra pastatyti rusų kryžiai ir aiški, tvarkinga kapų teritorija. Nesu nei girdėjusi, nei mačiusi nei vienos valstybės, kuri kovose žuvusius savo karius palaidotų viename sklype, o sužeistus ir gydytus ligoninėje, bet mirusius savo karius laidotų kitoje vietoje be jokio skiriamojo ženklo, be jokio kryžiaus ar pan. Juk rusams I pasaulinis karas irgi buvo šventas, tikėjosi galutinai pajungti mūsų mažas valstybes ir dar pridėti Europos gabalų. Tad jie negalėjo atskirai laidoti savo žuvusius ar sužeistus gydytus ir mirusius. Tai neįtikėtina. Be to, Kultūros paveldo atstovės niekada neužsiminė, kad turi archyvinius ar archeologinius to sklypo rusų karių kapų duomenis. O jeigu neturi, tai kaip gali tiek metų užsispyrusiai teigti, kad čia palaidoti Sapiegos ligoninėje gydyti ir mirę rusų kariai? O gal tai ateivių kapai? Juk taip pat nėra duomenų. Be to, sovietai niekur nenaikino I pasauliniame kare žuvusių rusų kapų nei kryžių.
Toliau abu specialistai kalba, kad Antakalnio kapinėse galėję būti palaidoti koks 40 žuvusių mūsų karių, nes esą 1918 – 1920m. prie Vilniaus nebuvę didelių mūšių, o iš toliau nevežė. Bet kažkodėl užmiršo mūsų karių mūšius su bermontininkais, Denikino armijos likučiais, želigovskininkais, AK kariais. Čia galėję būti palaidoti ir Birželio sukilimo kariai. Tai liudijo ir mano vyras a.a. plk. ltn. Eugenijus Jakimavičius. Bet jo jau nebepaklausi.
Ne vienas stengėsi man įteigti, kad šiose kapinėse negalį būti Birželio sukilėlių kapų. Tačiau yra kapas su paminklu – kryžiumi, ant kurio dabar paryškintas užrašas „Karūnas Povilas Ožiūnas, žuvęs kovoje su bolševikais. 1941 VI 23“.(Toks užrašas). Kitų paminklų užrašai sunkiai įskaitomi, papilkėję. Reikėtų jaunų, sąžiningų, geromis akimis jaunuolių, kurie perskaitytų ir paryškintų užrašus. Buvo ir daugiau tai liudijusių garbingų asmenų, kurie po karo patys matė tuos mūsų karių kapus ir kuriais aš pasitikiu. Žinant, kaip sovietai stengėsi neigti Birželio sukilimą ir naikino jų kapus, 1 kapas su kryžiumi ir aiškiu įrašu, kieno šis kapas, jau yra daug ir geriausias įrodymas, kad galėję būti ir daugiau. O gal atrasime?
Istoriko Stanislovo Urbono, kuris daugiau nei 10 metų tyrinėjo ir skaičiavo kapus bei archyvuose ieškojo duomenų, nuomone tie 40 karių kapai galėję būti sklype prie J. Potiejaus kapo. Ten dar ir dabar galima matyti buvusių kapų kauburėlių likučių. Ir dar tebestovi baltas sovietų kariui skirtas paminklas. Apie 40 lietuvių karių kapus kalbėjo ir abu pašnekovai. Inspektorė pasakojo, kad virš mūsų karių palaikų galėję būti palaidoti sovietų kariai. Paskui sovietai buldozeriu nugrandė savo karių palaikus ir kažkur perlaidojo, o gal užkasė, kaip jiems buvo būdinga. Tarp jų galėję būti ir mūsų karių kaulai.
Nelabai supratau, kodėl į šią laidą įjungė tik porą mano sakinių apie asfaltuotą taką, skiriantį mūsų ir lenkų kapus. Aišku, makabriška, kai asfaltas tiesiamas ant žmonių kaulų. Liudininkai yra pasakoję, kad į kaušą vertę ne tik žemę, bet ir karių kaulus. Bet sovietai buvo įpratę negerbti ne tik kitų žmonių, bet ir jų kapų. Tur būt visi atsimenam, kad laiptai į Tauro kalną buvo sudėti iš žydų paminklinių akmenų. Ant tų akmenų dar ryškiai matėsi žydų užrašai.
O to, kad aš kalbėjau, jog tie netvarkomi karių kapai yra mūsų VALSTYBĖS IR KARIUOMENĖS GĖDA, kažkodėl nerodė, gal iškirpo.
Gėda ne tik mums, rodant, kaip negerbiami žuvę kariai, bet ir prieš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos valstybes, mūsų totorius. Jų visų žuvusių karių kapavietės yra gražiai tvarkomos, stovi paminklai. O mūsų – kaip našlaičiai.
Dabar kiekvieną dieną girdime per žiniasklaidą bei skaitome laikraščiuose ar internete, kaip gražiai sutiksime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir kariuomenės sukūrimo šimtmetį. Kiek bus visokių renginių, pramogų ir t.t. O kodėl užmirštame pagerbti mūsų karius, paaukojusius savo kraują ir gyvybę už LIETUVOS LAISVĘ? Tuo pačiu ir už mūsų visų. To nerodė laidoje.
Nerodė ir to, kai sakiau, kad lenkų kryžių, statomų į apleistus kapų kauburėlius, vis daugėja. Ir jų daugėja. Kai ateidavome į šias kapines prieš 20 ar 30 metų, lenkų karių kapų buvo daug, bet ne tiek, kiek dabar. Keista ir tai, kad tie kryžiai tik įkasami į kapą. O netoliese yra tikrieji lenkų karių kapai, su antkapiais ir paminkliniais jų kryžiais, dažniausiai su pavardėmis, vardais, datomis. Juk jeigu tie kapai tikrai būtų lenkų, tai būtų buvę ir antkapiai, kaip ant tikrųjų lenkų kapų. O čia rašoma, kad tai „neatpažintas karys“ arba „nežinomas karys“, aišku, lenkų kalba. Pagal St. Urbono skaičiavimus, mūsų karių kapų nuo 500 – 600 sumažėjo iki maždaug 150. O lenkų karių kapų jau esą apie 800. Be to, visi jų užrašai ne valstybine kalba, o tik lenkų kalba.
Dar piktina, kaip ir pernai, ant mūsų karių kapų sustatyti šiukšlių konteineriai. Kokia save gerbianti valstybė taip niekintų karių kapus?
Dar žurnalistas manęs paklausė, kaip aš įsivaizduoju šių kapų ateitį. Atsakiau, kad turėtų būti aiškiai pažymėtos šio sklypo ribos ir pastatytas bent vienas kryžius ar paminklas su įrašais, kas čia ilsisi. Dabar dar pridurčiau, kad turėtų būti ant kiekvieno kauburėlio ar jo vietoje pastatytas įprastas, tradicinis prieškario karių – savanorių kryžius. Pavydas ima matant, kad kiekvienais metais Visų Šventųjų šventės ir Vėlinių proga lenkų karių kapus tvarko ir žvakutes dega lenkų mokinukai. Pasirodo, kad lenkų mokiniams nuo 5 ar 6 klasės yra privaloma tvarkyti karių kapus. O mūsų? Tikriausiai net ne visi mūsų mokytojai žino, kur jie yra. Mūsų Karo akademija yra prie pat Antakalnio kapinių. Tur būt Akademijos vadams ir karininkams visai nerūpi kariūnų patriotinis auklėjimas. Aišku, gal ir nepatogu būtų rodyti, kaip „gerbiami“ žuvę ir už LIETUVOS LAISVĘ kovoję kariai. Lenkų karių kapų menamas sklypas gražiai pažymėtas pilko granito stulpeliais su ereliu.
Žurnalistai ne kartą aiškino, kad visada jie turį išklausyti, jeigu yra, abi skirtingas nuomones. Tačiau tiek mjr. Gintautas Jakštys, tiek paveldo departamento vyr. inspektorė A. Vyšniauskienė kalbėjo, kaip susitarę, vienodai, tą patį. Tad kodėl iškarpė mano skirtingą, nei jų, nuomonę?
2012 m. su bendradarbe savanore leitenante svečiavomės Vokietijoje. Kvietė buvęs II pasaulinio karo dalyvis. Jau pirmą dieną mus nuvežė į netoli esančias Nideggen‘o karių kapines. Nideggen‘as yra Pietų Vokietijoje, Diureno srityje, Eifelio rajone, Nordrhein – Westfalijos žemėje. Nideggen‘o apylinkėse ėjo fronto linija. Net 89 procentai gyvenviečių buvo subombarduota. Mūsų draugas su pasididžiavimu aiškino, jog čia pačioje karo pabaigoje viename slėnio šlaite gynėsi vokiečių kariai, o kitame šlaite buvo įsitvirtinę ir vokiečius puolė sąjungininkų kariai. Vokiečiai atsilaikė keletą mėnesių. Iš viso žuvo apie 70 000 karių. O jau buvo aišku, kad vokiečiai pralaimi karą. Žuvusiems kariams skirtos didžiulės gražios, labai tvarkingos, ne pompastiškos kapinės. Jose palaidoti visi žuvę kariai. Įdedu porą nuotraukų. Gal mūsų projektuotojai ras kokią idėją. Nepatylėjau ir pasakiau palydovui, kad labai didelė tragedija, kai tiek daug jaunų, gražių karių atidavė savo gyvybes veltui, kai karas jau buvo pralaimėtas. O galėjo gyventi. Žinoma, mūsų draugas įsižeidė. Bet aš šią mintį pakartočiau vėl.
Beje, Antakalnio kapinėse, tik kitoje pusėje yra 8 mūsų karininkų ir eilinių kapai su karių – savanorių tradiciniais kryžiais, yra visų karių vardai, pavardės, gimimo ir žūties datomis, net su pulkų, kuriuose tarnavo, numeriais. Ne 6-7, kaip teigė majoras, bet 8. Ant vieno jų aiškus įrašas „Žuvęs kovoje su bolševikais“. Šie kapai prižiūrimi, tikriausiai giminių. Malonu, kad kažkas pasirūpina visus lietuvių karių paminklus – kryžius apjuosti tautinėmis juostelėmis.
Labai maloniai šiemet per Vėlines nuteikė tai, kad beveik ant visų kauburėlių degė žvakutės. Vadinasi, žmonės suprato ir patikėjo, kieno šie kapų kauburėliai. Uždegiau ir aš 10 žvakučių ir įsmeigiau mūsų tautinę vėliavėlę. Gaila, kad turėjau tik vieną. Būtų gražu, jei ant visų apleistų kapelių būtų įsmeigta ir po tautinę vėliavėlę.
Jeigu į Lenkijos archyvus ieškoti archyvinių duomenų būtų siunčiami Kultūros paveldo departamento, „žymiosios“ specialistės ir Karo akademijos karo istorikas, arba, kaip prasitarė direktorė D. Varnaitė, į Lietuvą būtų kviečiami lenkų istorikai archeologai tirti mūsų kapų, tai, tikriausiai, greitai sulauktumėm „Wilno nasze“. Bus, kaip 2016 m. dviejuose „Respublikos“ numeriuose rašė žurnalistas F. Kauzonas „Lenkai vėl paėmė Vilnių“ (2016 07 29 – 08 04 Nr.30 (114)), ir „Detektyvas ar politinė diversija“ (2016 09 o9-15 Nr.36 (120)).
Sunku suprasti, kodėl kai kurių valstybinių institucijų atsakingi darbuotojai užsispyrusiai ne vienerius metus kartoja, jog šiose kapinėse esą negali būti mūsų žuvusių karių kapų. Nejaugi laukia, kol numirs paskutiniai įsitikinę, jog čia tikrai yra mūsų karių kapai ir nebedrums valdininkų ramaus gyvenimo ? O gal kas nors turi savų planų užimti šį gražų, patogų sklypą? Gal kvepia pinigai? Juk dabar galima viską pirkti. Sunku paaiškinti, kodėl net 27 metus Kultūros paveldo departamentas nesirūpino šiais kapais, o skleidė savo teiginius, jog čia esą palaidoti Sapiegos ligoninėje gydyti ir mirę I pasaulinio karo rusų kariai. Koks tikslas? Ir daugelį šia teorija įtikino. O gal laukia, kol nebeliks tų žmonių, badančių jų akis dėl apleistų kapų ir nebeliks dar išlikusių skurdžių, apleistų, nykstančių, kapų kauburėlių?
Dieve, padėk atsitokėti mūsų valdininkams. Norėtųsi, kad per valstybės šimtmečio šventę gražiai paminėtumėm už mūsų LAISVĘ žuvusius karius ir nors truputį patvarkytumėm tuos dar išlikusius kapų kauburėlius.