LK vado generolo Raimundo Vaikšnoro fb siena, 2026-01-12

 

Istorija iš praeities

 

Raimundas Vaikšnoras

generolas,
Lietuvos kariuomenės vadas,
LKKSS VAS narys

 

Išeinu iš studentų bendrabučio Saulėtekyje ir pamatau nedidelį skelbimą, kviečiantį prisijungti prie Krašto apsaugos departamento. Data – 1991 m. sausio 8 d. Paskambinu nurodytu numeriu ir gaunu nurodymą prisistatyti Viršuliškių g. 36 (dabartinis Sausumos pajėgų štabo pastatas). Tuo metu čia buvo Krašto apsaugos departamento pastatas.

Atvykęs radau būrį jaunuolių, norėjusių prisijungti prie gynėjų gretų. Mus priėmė ir registravo vyresnieji, kurie jau vykdė užduotis, tarp jų – Pranas Kasteckas, kuris vėliau tapo mano vadu ir autoritetu, a. a. Rimantas Baltušis, broliai Gvozdai ir kiti. Netrukus buvo gauta žinia, jog reikia sustiprinti Parlamento apsaugą. Vyresnieji išvyko, o mes – naujokai – buvome pakviesti susirinkti kitą dieną.

Sausio 11-ąją, kilo įtampa, po sesijos nuvykau į Viršuliškes. Vyrai jau ruošėsi galimam sovietų puolimui. Pastato apsaugai vadovavo Arnoldas Kulikauskis. Neturėjome nė vieno ginklo – buvome jauni ir nelabai patyrę, rankose tik molotovo kokteiliai. Buvo pastebėtos dvi judančios sovietinės karinės kolonos su desantininkais: viena pravažiavo, kita netikėtai pasuko mūsų link. Tai buvo akimirka, kai baimė ir atsakomybė susiliejo į vieną.

Įvykiai klostėsi greitai. sovietų pajėgos veržėsi, mes gynėmės tuo, ką turėjome, ir buvome priversti atsitraukti.

Vėliau sekė budėjimai prie parlamento kartu su kitais žmonėmis, bandymai grįžti pas savus – Krašto apsaugos departamento draugus. Sausio pabaigoje galiausiai tai pavyko. Taip prasidėjo mano kelias kartu su atgimstančia Lietuvos kariuomene.

Šioje nuotraukoje – su Arnoldu Kulikauskiu, būtent toje vietoje, kur viskas vyko prieš 35 metus. Arnoldas, po apsaugos viršininko pareigų, vėliau vykdė ypatingus pavedimus, prisidėjo prie Vadovybės apsaugos departamento kūrimo ir daug padarė Lietuvos laisvės labui.

Noriu padėkoti visiems, kurie galbūt liko nepaminėti ar neįvertinti. Visiems, kurie tada kovojo.

Šiandien blogio jėgos vėl kėsinasi į laisvę ir saugumą. Tačiau situacija kitokia. Mes ruošiamės atsakingai. Esame NATO dalis. Turime sąjungininkus. Turime ryžtingą, modernėjančią Lietuvos kariuomenę. Ir turime žmones, pasirengusius ginti savo valstybę.

Jei reikės – ir vėl reaguosime kartu. Su pergale prieš okupantus, kurie „niekada ir nieko nėra užpuolę“.