1991 metų pradžia. Parlamento rūmai – mūsų tvirtovė
Vytautas Daraškevičius
Lietuvos fotografas, įamžinęs Sąjūdį
Po 1991 metų Sausio 13-osios kruvinosios nakties buvo laukiama ir parlamento rūmų šturmo. Žmonės iš visos Lietuvos ne tik budėjo aplink šį Lietuvos širdimi tapusį objektą, bet daugelis stojo ir į realias parlamento gynėjų gretas. Buvo įkurta Savanoriška krašto apsaugos tarnyba – SKAT.
Parlamento rūmai buvo ruošiami šturmui tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus.
Visi tuomet matėme aplink rūmus statomas gelžbetonines užtvaras, užkardas iš suvežto sunkiojo autotransporto, specialiai suvirintas iš masyvių metalo konstrukcijų prieštankines kliūtis, barikadas iš įvairaus statybinio laužo.
Gynybinę įrangą parlamento rūmų viduje galėjo stebėti tik nedaugelis.
1991 metų vasario pradžioje prie Parlamento rūmų sutikau iš seniau pažįstamą Antaną Buroką, kurias buvo vienas iš savanorių rūmų gynėjų vadovų. Jis paprašė mane nufotografuoti gynėjus rūmų viduje ir visą gynybinę įrangą.
Kaip tik tuo metu vyko plebiscitas – referendumas, kuriame Lietuvos žmonės galėjo išreikšti savo valią dėl šalies nepriklausomybės.
Savanoriai rūmų gynėjai ten pat Seimo rūmuose ir balsavo.
SKAT štabo viršininkas Jonas Gečas ir A.Burokas patys mane vedžiojo ir rodė, kaip parlamento rūmai pasiruošę šturmui.
Įvairiose rūmų vietose ir prie langų sukrautos smėlio maišų barikados bei armatūros užtvaros, koridoriuose palubėje sukabinti tinklai su pritvirtintais žvejybiniais kabliukais turėjo būti užmetami ant šturmuotojų, ant rūmų stogo pritvirtinti užaštrinti armatūros strypai – kliūtis desantininkams, ten pat sukrautos dėžės butelių su padegamuoju skysčiu; stovėjo net ir nelabai didelio galingumo lazeris, sukonstruotas mokslo akademijos žmonių, kuriuo visgi pavykdavo nubaidyti virš rūmų mėginusius skraidyti malūnsparnius…
Visa tai man asocijavosi su priešų šturmui paruoštomis senovės lietuvių pilimis, taip vaizdžiai aprašytomis V.Krėvės.
Rūmų gynėjai buvo apsiginklavę įvairiais senais pačių atsineštais šaunamaisiais ginklais ir budėjo įvairiuose gynybos postuose.
Rūsyje įrengtoje šaudykloje jie ir treniravosi. Visi ir gyveno ten pat, parlamento rūmų kabinetuose, ilsėjosi per pertraukas nuo budėjimų bei užsiėmimų.
Gynybos vadovybė realiai vertino galimybę ilgai atsilaikyti prieš profesionaliai paruoštos bei puikiai ginkluotos sovietų kariuomenės šturmą.
Tikslas buvo atsilaikyti kiek įmanoma ilgiau, kad sulauktų galimos tarptautinės reakcijos.
Ryžto kovoti netrūko nė vienam gynėjui.
Taip paruošti ir tokiame atakos laukimo režime parlamento rūmai išbuvo iki 1991 metų Rugpjūčio pučo Maskvoje pabaigos.
