Pulkininkas Adolfas Birontas
1885 – 1958

 

Gimė 1885 m. gegužės 16 d. Kretingoje. Mokėsi Palangos gimnazijoje. 1902 m. baigė gimnaziją Sank Peterburge. 1903 – 1906 m. savanoriu tarnavo Rusijos kariuomenėje, 1905 m. suteiktas praporščiko laipsnis. 1906 –1914 m. dirbo farmacininku Peterburge, Maskvoje, Piatigorske. 1914 m. mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę. 1915–1916 m. buvo vengrų nelaisvėje. 1918 m. baigė Maskvos universiteto Farmacijos skyrių.
Sugrįžęs į Lietuvą 1919 m. vasario 7 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 m. balandžio 17 d. paskirtas  Šiaulių miesto ir apskrities karo komendantu, nuo 1919 m. lapkričio 27 d.  – Lietuvos geležinkelių kariniu viršininku. 1919 m. lapkričio 3 d. nustatytas majoro laipsnis. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose su bermontininkais. 1922 m. rugsėjo 2 d. paskirtas eiti 2 pasienio pulko vado pareigas. Išformavus pulką, 1923 m. lapkričio 6 d. paleistas į atsargą. 1924 –1928 m. dirbo Klaipėdos muitinėje, redagavo laikraštį „Valstybinis valdininkas“.
1928 m. sausį suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis, priimtas  į karo tarnybą, paskirtas Vyriausiojo štabo rikiuotės skyriaus viršininku. 1928–1938 m. Karių savanorių komisijos pirmininkas. 1928 – 1932 m. Vyčio kryžiaus ordino tarybos narys, Vytauto Didžiojo komiteto narys, 1929 – 1934 m. – Lietuvos Karininkų ramovės seniūnų  tarybos narys, 1933 m. – Pabaltijo ugniagesių sąjungos viceprezidentas.
1934 m. rugpjūčio 31 d. pačiam prašant paleistas į dimisiją. 1934 m. išleido knygą „Bermontininkams Lietuvą užpuolus: Atsiminimai iš kovų už Lietuvos Nepriklausomybę“.
Dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime Kaune. Nuo 1941 m. birželio 25 d. dirbo Kauno karo komendantūroje, iš kurios paties prašymu atleistas liepos 15 d. Pasisakė prieš gen. Povilo Plechavičiaus organizuojamą Vietinę rinktinę ir prisidėjo prie jos likvidavimo. Vėliau vokiečių buvo paskirtas Mobilizacinio štabo viršininku, bandė organizuoti šaukimą į vokiečių armiją. 1944 m. liepą aktyviai dalyvavo kuriant Tėvynės apsaugos rinktinę (Žemaičių legioną),  pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. išvyko į JAV.
Mirė 1958 m. birželio 8 d. Klivlende.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu (1919 m.), DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1928 m.), Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinu (1930 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (1928 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1930 m.), Estijos ugniagesių sąjungos žvaigžde (1933 m.).

pagal „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ 2 tomas, 181-182 p.