Pėstininkai

PĖSTININKAI

Pėstininkų ypatybės ir vaidmuo kautynėse

Kautynėse pėstininkams tenka pagrindinis vaidmuo. Pėstininkai yra vienintelė ginklų rūšis, kuri gali ištisai, savarankiškai kautis bet kurioje vietovėje ir bet kuriuo laiku.

Visos kitos ginklų rūšys padeda pėstininkams laimėti.

Gerai ginamas ir ištisai įtvirtintas priešo pozicijas pėstininkai gali įveikti tik artilerijos arba tankų padedami.

Susitinkamose kautynėse arba puolant paskubomis įrengtą ir silpnai ginamą poziciją, gerai parengti pėstininkai dažnai gali priešą įveikti be artilerijos ir be tankų paramos. Puolant naktį, miške, blogame ore dažniausiai pėstininkams nereikės kitų ginklų rūšių paramos. Tačiau toki puolimai paprastai vykdomi tik labai ribotu tikslu.

Artilerija, tankai ir aviacija niekados nesugebės visiškai sunaikinti priešo ugniaviečių ir kliūčių. Be to, ne visur ir ne visada padedamosios ginklų rūšys galės veikti: sekimo ar saugumo sąlygos ne visada leis artilerijai šaudyti, nepalankios oro sąlygos – aviacijai skristi, o nepereinamos vietos – šarvuočiams pulti.

Taigi pėstininkai su savo priemonėmis turi mokėti savarankiškai kautis ir laimėti.

Pėstininkams kautynėse tenka sunkiausia našta. Todėl jie labai greitai pavargsta ir fiziškai ir moraliai. Visų laipsnių pėstininkų vadai yra įpareigojami stropiau negu kitose ginklų rūšyse žiūrėti, kad pėstininkai nebūtų be reikalo varginami. Ypač įpareigojami vengti nereikalingų kilnojimų, beprasmių laukimų, duotų įsakymų kaitaliojimų.

 Pėstininkų dalinių sudėtis

Šaulių skyrius yra mažiausias pėstininkų dalinys132[1]. Jį sudaro 14 žmonių, ginkluotų šautuvais, granatomis ir 1 lengvuoju kulkosvaidžiu (l. k.). Vadovauja paprastai jaunesnysis puskarininkis. Skyriaus manevrinės rikiuotės yra: vorelės (po vieną, po du, dvilypė), sauja, vilnis. Vilnis vartojama tuomet, kai skyrius naudoja savo ginklus (šaudo), o kitos rikiuotės – judėti kautynių lauke nenaudojant savo ginklų.

Šaulių būrį sudaro 3 šaulių skyriai ir 1 granatininkų[2] ir įgudusių šaulių skyrius (4-tas skyrius). Šį 4-tąjį skyrių sudaro skyrininkas, 3 šautuvinių granatų svaidytojai, 3 granatų tiekėjai, 3 įgudę šauliai, 4 pareigūnai būrio vadovavimo grandies (sekėjai[3], ryšio pasiuntiniai). Iš viso 4-ame skyriuje, kaip ir kituose skyriuose, – 14 žmonių. Būriui vadovauja paprastai jaunesnysis leitenantas. Jo pavaduotojas – būrininkas, paprastai puskarininkis. Būrio manevrinės rikiuotės yra šios: vora po keturis (kartais vora po du), gilioji, plačioji, trikampė, nuolaidų.

Šaulių kuopą sudaro 3 šaulių būriai ir padedamasis būrys. Padedamasis būrys: kuopininkas (paprastai viršila), vadovavimo skyrius (priešcheminis puskarininkis, sekėjai ir ryšio pasiuntiniai), ūkio skyrius ir 2 atskiros grandys (šaudmenų ir sanitarijos). Kuopai vadovauja paprastai kapitonas. Jo pavaduotojas – vyresnysis kuopos karininkas, paprastai leitenantas.

Kuopos manevrinės rikiuotės iš esmės tokios pat, kaip ir būrio.

Batalioną sudaro 3 šaulių kuopos, 1 sunkiųjų kulkosvaidžių (s. k.) kuopa ir vadovavimo būrys. Kautynėse paprastai batalionui priskiriamas dar ryšių būrys (iš pulko ryšių kuopos). Sunkiųjų kulkosvaidžių kuopa susideda iš 4 būrių po 3 s. k. ir 1 automatinių pabūklų būrio iš 2 aut. pabūklų. Batalionui vadovauja paprastai majoras. Jį pavaduoja vienas iš kuopų vadų.

Pėstininkų pulką sudaro: pulko vadas, pulko štabas, 3 batalionai, minosvaidžių būrys, raitųjų žvalgų būrys (RŽBr), ryšių kuopa, inžinerijos būrys, chemijos būrys, pulko būstinės būrys, pulko tarnybos (ūkio, ginklavimo, sanitarijos, veterinarijos ir pulko kapelionas), ūkio kuopa ir orkestras. Pulkui vadovauja paprastai pulkininkas. Jo padėjėjas paprastai pulkininkas leitenantas. Iš viso pėstininkų pulke yra: 90 karininkų, 3200 kareivių, 670 arklių, 300 vežimų, 16 lauko virtuvių. Pulko ginklai (apytikriai): 2700 šautuvų ir karabinų, 86 l. k., 36 s. k., 6 automatiniai pabūklai, 4 minosvaidžiai, 80 raketsvaidžių, 500 pistoletų.

Tokios sudėties pėstininkų daliniai būna tik karo metu – po mobilizacijos. Taikos metu dalinių sudėtis žymiai mažesnė.

Kiekvienoje valstybėje pėstininkų pulko sudėtis įvairi. Pav., rusų pėstininkų pulkas turi ir savo artilerijos; šaulių kuopoje turi po 2 s. k.; lenkų pulkas turi artilerijos; vokiečių pulkas taip pat turi artilerijos, gausiai minosvaidžių ir motorizuotų prieštankinių pabūklų kuopą; japonų ir prancūzų pėstininkų pulkai batalionuose turi po 16 s. k. ir t. t.

Pėstininkų ginklai

Pėstininkų ginklai yra šie: šautuvas (ar karabinas) su durtuvu, lengvasis kulkosvaidis, sunkusis kulkosvaidis, automatinis pabūklas (prieštankinis pabūklas), minosvaidis, pistoletas, rankinė granata, šautuvinė granata.

Šautuvas yra pagrindinis asmeninis pėstininko ginklas. Kalibras 7,9 mm, svoris apie 4 kg, šaudymo greitis iki 8–10 šūvių per minutę. Į vidutinio didumo taikinius tikra ugnis iki 400 m. Optiniais taikikliais aprūpinti įgudę šauliai šaudo iki 1000 m. Speciali kulka vartojama šaudant silpnesnius šarvus iš artimų atstumų. (Šarvų pramušimui apskaičiuoti apytikriai tinka toks dėsnis: speciali kulka ar sviedinys, iš artimų atstumų pataikę stačiu kampu, pramuša tokį šarvą, koks yra kulkos ar sviedinio kalibras. Tuo būdu prieš šarvinė šautuvo kulka iš atstumų ne didesnių kaip 100 m pramuša apie 8 mm storumo šarvą).

Lengvasis kulkosvaidis. Šautuvas nėra automatiškas ginklas, nes po šūvio šaulys, norėdamas dar kartą iššauti, turi užtaisyti šautuvą. Tačiau esama pusiau automatinių šautuvų, šaudančių pistoleto dėsniu. Pusiau automatiniame šautuve užtaiso dujų atatranka; taigi šauliui lieka tik įskelti kapsulę (nuleidžiant leistuvo kabliuką). Užtaisytas pusiau automatinis ginklas tiek kartų iššauna, kiek kartų šaulys nuleidžia leistuvo kabliuką. Kulkosvaidis yra automatinis ginklas. Dujų atatranka kulkosvaidį po šūvio ir užtaiso ir įskelia kapsulę. Tuo būdu kulkosvaidininkui telieka nuspausti užtaisyto kulkosvaidžio leistuvo kabliuką ir taip nuspaudus laikyti. Kulkosvaidis automatiškai šaudo tokiu greičiu, kokiu jis nustatytas. Šaudymo greitis gali būti iki 10 šūvių per seklundę, tačiau per minutę išleisti 600 šūvių praktiškai neįmanoma, nes reikia daryti pertraukas užtaisyti ir nusitaikymui patikrinti. L. k. – pagrindinis šaulių skyriaus ginklas. L. k. esama labai įvairių. Tipingas čekoslovakų ZB26: kalibras 7,9 mm, svoris 8,9 kg, praktinis šaudymo greitis – 200 šūvių per minutę. Tikra ugnis iki 600–800 m.

Sunkusis kulkosvaidis yra galingiausias pėstininkų ginklas. Vandeninis aušintuvas įgalina s. k. ilgesnį laiką šaudyti greitu tempu. S. k. esama labai įvairių. Tipingas vokiečių 1908 m. pavyzdžio „Maksim“ s. k.: kalibras 7,9 mm, svoris apie 60 kg, praktinis šaudymo greitis – 300 šūvių per minutę. Tikra ugnis iki 1500 m. Toliausia šaudymo riba iki 3500 m; į lėktuvus iki 1000 m. S. k. vartojamas ir netiesiam šaudymui (tokiam šaudymui, kai iš kulkosvaidžio ugniavietės nematyti taikinio). Šautuvams, karabinams (palengvinti šautuvai), l. k. ir s. k., tinka vienodi šoviniai, sverią apie 23 g.

Rankinės granatos sveria apie 600 g. Yra puolamosios ir ginamosios. Puolamosios veikia sprogimo dujų efektu – 20–30 m skersmens plote. Ginamosios veikia daugiau skeveldromis – 100 m skersmens plote. Be to, rečiau būna vartojamos dujinės, uždegamosios ir dūminės rankinės granatos.

Šautuvinė granata sveria 500–1500 g. Gali būti nusviesta iki 450 m. Riesta trajektorija įgalina kliudyti net giliai už uždangų pasislėpusį priešą. Veikia skeveldromis, bet kadangi gali būti nusviedžiama tiek toli, kad nesudaro pavojaus neapsikasusiam granatos sviedėjui, gali būti vartojama ir puolant.

Automatinis pabūklas skiriamas šaudyti priešo šarvuočiams ir lėktuvams. Esama labai įvairių pavyzdžių – automatinių ir pusiau automatinių. Tipingieji kalibrai: 13 mm (tai dar ne pabūklas, bet tik prieštankinis šautuvas ar kulkosvaidis), 20 mm, 25 mm, 37 mm, 47 mm. Tipingas šveicarų Oerlikon: kalibras 20 mm, svoris žygyje 850 kg, pozicijoje 300 kg, šovinio svoris 230 g, praktinis šaudymo greitis apie 200 šūvių per minutę. Į šarvuočius šaudoma iki 500 m, į lėktuvus iki 2000 m. Trajektorija ypatingai lėkšta. 37 ir 47 mm būna ne automatiniai, bet pusiau automatiniai pabūklai. Jų svoris maždaug kaip Oerlikon‘o; greitšovumas žymiai mažesnis; pramušamoji sviedinio jėga – didesnė.

Minosvaidis šaudo labai riestomis trajektorijomis ir tuo būdu labai tinka už uždangų pasislėpusiems taikiniams šaudyti. Tinka ardyti vielų kliūtims ir kai kuriems kitiems lauko įrengimams. Tipingas „Brandt“ 1934 m. pavyzdžio: kalibras 81 mm, svoris – 60 kg, (gali būti nešamas išnarstytas į tris dalis po 20 kg), sviedinio svoris 3,4 ir 6,5 kg. Šaudymo tolis lengvuoju sviediniu iki 3000 m, sunkiuoju iki 1100 m; didžiausias šaudymo greitis iki 30 šūvių per minutę.

Pionierių įrankiai vartojami apsikasimams ir apskritai vietovės įrengimams. Kiekvienas pėstininkų būrio pareigūnas aprūpinamas kastuvėliu ir dar dažnai vienu ar kitu įrankiu, kaip: gervėvedege[4], žirklėmis vielai kirpti, kirviu, sulankstomuoju pjūklu, pionieriniu kastuvu, skerspjūkliu, maskavimosi tinklu.

Pionierių įrankiai vartojami apsikasimams ir apsikasimo darbus atlieka paprastai pulko inžinerinis būrys. Jis turi medžiagos ir plūdiniams lieptams statyti.

Raketos ir spalvoti dūmai vartojami vietai apšviesti ir ryšiams palaikyti. Priešcheminės apsaugos priemonės. Dujokaukėmis aprūpinami visi kovotojai. Arkliai, ryšio šunys, ryšio karveliai (pastarieji

priešcheminiais narvais) dujokaukėmis aprūpinami pagal reikalą. Tam tikriems pareigūnams duodama priešcheminė įranga ir izoliuojamosios kaukės.

Priskiriamos padedamosios priemonės.
Nelygu kautynės, pėstininkų daliniai gali būti sustiprinti jiems laikinai priskiriamais ginklais bei priemonėmis. Paprastai pėstininkai sustiprinami šiais ginklais bei priemonėmis: tankais, liepsnosvaidžiais, medžiaga dūminėms uždangoms sudaryti, persikėlimo per upes priemonėmis, transporto priemonėmis ir t. t.

[1] padalinys

[2] granatsvaidininkų

[3] stebėtojai

[4] gervėvedegė – toks kasimo įrankis. Apsikasimo įrankiai yra kastuvėlis ir gervėvedegė.