Tarptautinės teisės reikšmė

Tarptautinė teisė, kaip ir pacifistai praktikai, yra vis dėlto labai reikšmingas dalykas tautų santykiams. Grobikas, sulaužąs tarptautinę teisę, nubaudžiamas bent tuo, kad sukelia prieš save pasaulio opiniją. Tačiau į šiuos dalykus reikia žiūrėti ne kaip į pasaulio gyvenimo esmę, bet tiktai kaip į vaistus, kuriais stengiamasi atitolinti žiauriausią tos kovos reiškinį – karą. Jeigu tarptautinė teisė nustotų egzistavusi, jeigu niekas praktiškai nesistengtų skiepyti žmonijai švelnesnių jausmų, o visur ir visuomet viešumon būtų keliami tiktai griežčiausieji kovos dėsniai, gyvenimas pasaulyje pasidarytų dar žiauresnis, dar negailestingesnis, kaip dabar yra.

Todėl neneikime pacifistų praktikų pastangų, neneikime tarptautinės teisės, neneikime tų tarptautinių organų, kurie yra sukurti pasaulio taikai saugoti. Tarptautinė teisė ir jos sukurtos institucijos yra didelis žmonijos laimėjimas. Be jų pasaulyje eitų nepaliaujamas karas visų su visais. Bet kartu neužmirškime, kad vis dėlto pasaulio gyvenimo esmė yra paremta kova dėl būvio. Labai būtų gera, jei visi šios kovos švelnintojai stiprėtų ir tobulėtų, jei karas vis retesnis būtų žmonijos istorijoje. Tačiau kasdieninė laikraščių kronika iškalbingiau už bet kokius teorinius samprotavimus rodo, kad bent artimiausiais dešimtmečiais, ar gal ir šimtmečiais, kovos dėl būvio švelnintojai vis dar bus tiek netobuli, kad karo jie neįstengs užgniaužti. Mums ir mūsų vaikams dar teks gyventi pasaulyje, kuriame karas bus, kaip buvęs, svarbiausias tautų santykių veiksnys; karas bus kaltininkas to reiškinio, kad vienos tautos gaus vergauti, o kitos viešpatauti. Nėra praktiškame gyvenime jokių reiškinių, kurie rodytų, kad nuo žmonijos pradžios vykstanti karų grandinė mūsų kartos būtų nutraukta. Ar pavyks šią grandinę nutraukti būsimosioms kartoms? Tai klausimas, į kurį per drąsu būtų atsakyti vienaip ar kitaip. Pasaulis turi eiti prie amžinosios taikos idealo, vis vien, ar šis idealas yra pasiekiamas ar nepasiekiamas. Jau pats idealo siekimas žymiai palengvina žmonijos kančias. Tačiau ir idealo siekti reikia realiomis, o ne utopiškomis priemonėmis. Niekad, pavyzdžiui, idealo nepasiektume amžinu nusileidinėjimu grobikams, nors pacifisto vardą tuo būdu gal ir pelnytume.