Majoras Vytautas Bulvičius
1908 – 1941

 

Gimė 1908 m. gegužės 5 d. Kunigiškių k., Keturvalakių vls., Vilkaviškio aps.
1925 m. baigęs Vilkaviškio gimnaziją, įstojo į Karo mokyklą. Ją baigus 1927 m. rugsėjo 7 d. suteiktas leitenanto laipsnis, paskirtas į 9-ą pėstininkų Vytenio pulką, dislokuotą Marijampolėje. 1928 m. rugsėjo 25 d. perkeltas į Šarvuočių rinktinę, dislokuotą Kaune. 1929 m. lapkričio 23 d. pakeltas į vyr. leitenantus, 1931 m. kovo 31 d. perkeltas į Karo mokyklą. 1933 m. vasario 1 d. baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Kulkosvaidžių skyrių, lapkričio 23 d. pakeltas į kapitonus. 1934 m. rugsėjo 1 d. perkeltas į karo aviaciją., kur paskirtas 6 eskadrilės karo lakūnu.
1937 m. birželio 28 d. baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Generalinio štabo skyrių, suteiktas generalinio štabo karininko vardas, perkeltas į kariuomenės štabą ir paskirtas mokymo dalies karininku. Kartu buvo Vytauto Didžiojo universiteto Valstybės karinio rengimo lektorius ir studentams dėstė karinio rengimo kursą. 1937 m. rugsėjo 8 d. pakeltas į generalinio štabo majorus. 1939 m. parengė knygą „Karinis valstybės rengimas“. 1940 m. kovo 26 – liepos 19 d. buvo komandiruotas į 1-ą pėstininkų DLK Gedimino pulką, dislokuotą Vilniuje, atlikti vadovavimo stažuotę – ėjo bataliono vado pareigas.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą liepos 19 d. buvo komandiruotas Kariuomenės štabo I (rikiuotės) skyriaus viršininko žinion. Sovietams pradėjus likviduoti Lietuvos kariuomenę, rugsėjo 16 dieną paskirtas Darbininkų ir valstiečių raudonosios armijos (DVRA) Pėstininkų karo mokyklos Vilniuje dėstytoju. 1940 m. spalio 24 d. paskirtas Raudonosios armijos 29 šaulių teritorinio korpuso (RA 29 ŠTK) 179 šaulių divizijos valdybos operatyvinio skyriaus viršininko padėjėju. Kartu antraeilėse pareigose Vilniaus universitete dėstė karinį rengimą.
Nuo pirmųjų okupacijos dienų aktyviai įsitraukė į antisovietinį pogrindinį judėjimą. 1940 m. rudenį Vilniuje pradėjo kurti pogrindinę organizaciją – V. Bulvičiaus grupę, kuri vėliau buvo pavadinta Lietuvių aktyvistų fronto (LAF)  Vilniaus štabu. Svarbiausias jo grupės uždavinys buvo prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, remiantis patikimais RA 29 ŠTK kariais, surengti ginkluotą sukilimą. Palaikė ryšius su LAF štabu Vokietijoje, dalyvavo rengiant Lietuvos laikinosios vyriausybės sudėtį.
1941 m. birželio 9 d. 29 ŠTK Ypatingojo skyriaus suimtas, birželio 13 d. perduotas tardymui Vilniaus NKGB.1941 m. liepos 9 d. pervežtas į Gorkio 1-o NKVD kalėjimą. 1941 m. gruodžio 18 d. sušaudytas.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.), Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi (po mirties, 1997 m.).

pagal „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ 2 tomas, 236-237 p.
1941 m. Birželio sukilimas Lietuvoje / J.Jankauskas. Vilnius LGGRTC, 2010 (266-278 p.)
J.Jankauskas. Garbusis karininkas. XXI amžius 2007-05-07