Ats. jaunesnysis leitenantas Naujokaitis Mykolas Stepas (Steponas)
1915 – 2004

 

Gimė 1915 m. rugsėjo 2 d. Bartninkų mstl., Vilkaviškio aps. Baigė Bartninkų pradžios mokyklą, 1933 m. – Alytaus gimnaziją. 1933 m. rugpjūčio 23 d. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto Ekonomijos skyrių, rugsėjo 19 d. perėjo į Teisių skyrių.
1936  m. rugsėjo 19 d. pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937 m. rugsėjo 15 d. baigus Karo mokyklą suteiktas pėstininkų atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
1939 m. gruodžio 15 d. persikėlė į Vilnių, dirbo Vilniaus m. teisme, kartu Vilniaus universitete rašė diplominį darbą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 m. rugsėjį iš darbo atleistas. Dirbo Vilniaus apskrities kūno kultūros komitete. Netrukus tapo vienu iš antisovietinio pogrindžio organizatorių, Vilniaus Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) štabo nariu (slap. Kumpis 24). Sužinojęs, kad yra sekamas, persikėlė į Kauną. 1941 m. vasario 9 d. prie Kartenos (Kretingos vls.) perėjo SSRS –Vokietijos sieną, kaip LAF ryšininkas Berlyne susisiekė su buvusiu Lietuvos pasiuntiniu Vokietijoje gen. št. plk. K. Škirpa ir LAF vardu pakvietė jį užimti būsimoje Lietuvos Laikinojoje Vyriausybėje ministro pirmininko pareigas. 1941 m. balandžio 11 d. grįžtant prie Žirniškių, Smalininkų apyl., per susišaudymą su sovietiniais pasieniečiais sunkiai sužeistas ir suimtas, nugabentas į Jurbarko ligoninę, vėliau pervežtas į Tauragės ligoninę. Per pogrindžio ryšininkę Sigutę Tautvaišaitę Kauno ir Vilniaus LAF štabams perdavė slaptą informaciją iš Berlyno. 1941 m. balandžio 30 d. pervežtas į Kauno NKVD rūsius, vėliau perkeltas į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą. Kilus Vokietijos – SSRS karui 1941 m. birželio 23 d. iš kalėjimo išlaisvintas, gydėsi Raudonojo kryžiaus ligoninėje, pasveikęs dirbo LAF vadovybės patarėju. 1941 m. rugsėjo 15 d. kartu su kitais LAF atstovais pasirašė memorandumą A. Hitleriui. Nuo 1942 m. dirbo Kauno aps. teisme teisėju kandidatu, nuo 1943 m. – teisėju. Gestapui pradėjus juo domėtis grįžo į tėviškę. 1944 m. su šeima pasitraukė į Austriją.
Po karo persikėlė į Bremenhafeną Vakarų Vokietijoje. 1947 m. emigravo į JAV, apsigyveno Pomonoje, Kalifornijos valst. 1948 m. rugsėjo 16 d. Sovietų Sąjungoje paskelbta jo visasąjunginė paieška, kuri nutraukta 1956 m. sausio 4 d.. Iki 1980 m. dirbo inžinieriumi bendrovėje Kaiser Steel Corporation. Mokytojavo lietuvių šeštadieninėje mokykloje, buvo Ramiojo vandenyno regiono lietuvių skautų vadas, Garbės teismo pirmininkas, vyr. skautininkas.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1996 m. birželio 10 d. suteiktas dimisijos leitenanto laipsnis. 1998 m. sausio 28 d. pripažintas kariu savanoriu. Mirė 2004 m. gegužės 17 d. San Diege, Kalifornijoje. Palaidotas Forest Lawn kapinėse Glendeile.
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.), JAV lietuvių – Šaulių žvaigždės (1997 m.), skautų „Geležinio vilko“ (1980 m.), Lelijos (1975 m.), Pažangumo (1971 m.) ordinais.

pagal „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ 5 tomas, 322-323 p.