Leonas Prapuolenis
1913 – 1972

 

Gimė 1913 m. birželio 9 d. Daugėlaičių k., Kybartų vls, Vilkaviškio aps. Mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos pirmąją klasę. 1923 m. buvo perkeltas į Kybartuose atsidariusią „Žiburio“ gimnaziją, kuri vėliau buvo reorganizuota į Kybartų „Žiburio“ aukštesniąją komercijos mokyklą. Nuo 1930 m. įsitraukė į moksleivių ateitininkų veiklą, 1931–1933 m. šiai veiklai vadovavo.
1933 m. baigęs Komercijos mokyklą įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto Ekonomikos skyrių. Studijuodamas įstojo į studentų ateitininkų korporaciją „Kęstutis“ ir studentų sporto klubą „Achilas“, kuriam iki 1934 m. rudens pirmininkavo.
1934 m. persikėlė studijuoti į Klaipėdoje įsteigtą Prekybos institutą. 1935 m. rugsėjo 18 d. Vilkaviškio aps. komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę, pasiųstas į 4 pėst. pulką, neleidžiant kaip aktyviam opozicijos dalyviui stoti į Karo mokyklą. Šį sprendimą apskundė teismui, bylą laimėjo.
1936 m. rugsėjo 15 baigus Karo mokyklą suteiktas atsargos jaun. leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Grįžo į Prekybos institutą. 1937-1939 instituto studentų korporacijos „Gintaras“ pirmininkas. 1938 m. gruodžio 8 d. dalyvavo studentų maište prieš esamą santvarką, kaip studentų komiteto narys pašalintas iš instituto. Vėliau leidus tęsti mokslus 1939 m. baigė Prekybos institutą. 1939 – 1940 m. chemijos fabriko „Gulbė“ vienas steigėjų, išrinktas bendrovės reikalų vedėju.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą užsiėmė pogrindine veikla, vienas LAF (Lietuvių aktyvistų frontas) iniciatorių ir steigėjų, LAF Kauno štabo narys. Vienas iš 1941 Birželio sukilimo vadų. 1941 m. birželio 23 d.paskelbęs per Kauno radiją apie Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą ir Laikinosios vyriausybės sudarymą. Kaip LAF atstovas dalyvavo Laikinosios vyriausybės posėdžiuose.
Vokiečiams uždraudus LAF’ą 1941 m. rugsėjo 21 gestapo suimtas ir per Tilžės kalėjimą išsiųstas į Dachau koncentracijos stovyklą. Lietuvos pasiuntinio Kazio Škirpos pastangomis 1942 m. balandžio 7 d. iš lagerio paleistas, paliktas gestapo priežiūroje Miunchene. 1944 m. rugsėjį pabėgo į Lietuvą, Rietavo miškuose įsitraukė į partizanų Vanagų kovos dalinius.
1944 m. spalį išsiųstas ryšininku į Vakarus. Šarūno pavarde apsistojo Vienoje, vėliau prie Bregenzo Austrijoje. 1945 m. balandį persikėlė į Šveicariją, 1948 m. birželį – į Pfiulingeną Vokietijoje. BALF‘o atstovybės sekretorius. 1950 – 1955 m. BALF‘o įgaliotinis ir lietuvių atstovas prie prancūzų karinės valdžios pabėgėlių reikalams. 1951 – 1952 m. Lietuvių vienybės sąjūdžio atstovas VLIK‘e.  1952 – 1955 m. Europos lietuvių fronto bičiulių vicepirmininkas. 1952–1953 m. vienas iš septynių lietuvių aktyvistų, kuriuos pagal specialų planą MGB siekė sunaikinti.
1955 m. emigravo į JAV, gyveno Čikagoje. 1958 – 1959 m. Lietuvių fronto bičiulių Čikagos apygardos valdybos pirmininkas, nuo 1959 m. JAV ir Kanados vyr. valdybos narys ypatingiems reikalams Bendradarbiavo lietuvių išeivijos spaudoje. Mirė 1972 m. liepos 25 d. Čikagoje.

Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (2001 m., po mirties)

pagal „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ 6 tomas, 164-165 p.

Daugiau skaitykite: lzinios.lt: A.Lukšas. Leonas Prapuolenis – Birželio sukilimo vėliavnešys