Generolas leitenantas Julius Čaplikas
1888 – 1941

Gimė 1888 m. gegužės 20 d. Vinkšninių k. Merkinės vls., Alytaus aps.
Baigė Nedzingės valstybinę mokyklą. 1909 m. baigė Sankt Peterburgo dvasinę seminariją, tačiau kunigu netapo. Dirbo privačiu mokytoju. 1913 m. prie Charkovo universiteto išlaikęs provizoriaus padėjėjo egzaminus dirbo vaistinėje.
1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, mobilizuotas į armiją, 1915 m. baigė Vilniaus karo mokyklą. 1915–1917 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės 6-ajame grenadierių Tauridės pulke, poručikas, grenadierių kuopos vadas, vėliau tarnavo IV armijoje. Dalyvavo kovose su austrais ir vokiečiais. 1917–1918 m. tarnavo Vitebsko lietuvių batalione.
1918 m. lapkričio 20 d. savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenė, paskirtas 1 pėst. pulko vado adjutantu, štabo viršininku, bataliono vadu. 1919 m. lapkričio 18 d. nustatytas majoro laipsnis. Nuo 1919 m. gruodžio 10 d. 8 pėst. pulko vadas. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose su bolševikais ir lenkais. Nuo 1920 m. rugsėjo iki lapkričio mėn. buvo lenkų nelaisvėje.
1921 m. sausį paskirtas Generalinio štabo operacijų skyriaus viršininku, 1921 m. gegužę – Kėdainių apskrities komendantu. 1922 m. sausio 6 d. suteiktas pulk. leitenanto laipsnis. 1922 m. kovo 15 d. paskirtas Trakų apskrities karo komendantu, 1922 m. rugpjūčio 14 d. – 7 pėst. pulko vadu.
1923 m. spalio 30 d. išėjo į atsargą, mokytojavo Žiežmariuose, vėliau  buvo mokyklos direktorius. 1925–1927 m. Trakų apskrities viršininkas, 1927 –1928 m. Kauno miesto ir apskrities viršininkas.
1928 m. birželio 25 d. grįžo į kariuomenę ir paskirtas Aukštųjų karininkų kursų chemijos kabineto vedėju, 1928 m. gruodžio 21 d. – 2 pėst. pulko vadu. 1929 m. lapkričio 23 d. suteiktas pulkininko laipsnis. 1930 m. baigė Aukštųjų kariuomenės viršininkų kursus. 1931 m. ir 1932 m. ėjo ir II karo apygardos bei Kauno įgulos viršininko pareigas. 1934 m. liepos 13 d. paskirtas II pėst. divizijos vadu. 1935 m. vasario 16 d .suteiktas generolo leitenanto laipsnis. 1935 m. spalio 4 d. pačiam prašant paleistas į atsargą.
Nuo 1935 m. rugsėjo 6  d. iki 1938 m., kovo 24 d. –  Juozo Tūbelio XVII Ministrų kabineto vidaus reikalų ministras. 1935 m. gen. ltn. laipsnis pakeistas į brigados generolo. 1936–1940 m. Seimo narys.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. liepos 18 d. suimtas.
1941 m. liepos 30 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime.
Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1919 m.), DLK Gedimino 3 laipsnio (1928 m.), Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1933 m.) ordinais, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (1928 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929 m.).

pagal „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ 2 tomas, 269 p.