Dim. majoras Vaclovas Jazerskas
1952 – 2021

 

Gimė 1952 m. kovo 10 d. Kaune.
Beveik 20 metų ištarnavo sovietinės kariuomenės daliniuose, dislokuotuose Lietuvoje, ir profesionaliai sportavo Kauno „Dinamo“ sporto draugijoje. Sėkmingai dalyvaudavo Lietuvos sambo bei dziudo imtynių čempionatuose, įvairiuose SSRS turnyruose, iškovojo juose ne vieną titulą.

1991 m. sausį dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos  (AT) gynyboje. 1991 m. sausio 11 d. AT rūmuose prisiekė Lietuvos Respublikai. 1991 m. vasarį priimtas į tarnybą Krašto apsaugos departamente, vykdė ne tik AT rūmų gynybos, bet ir kitas ypatingai pavojingas Lietuvos Nepriklausomybės gynybos užduotis, buvo vienu iš pagrindinių Mokomojo junginio bei Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ kūrėjų. 1991 m. gruodžio 30 d. suteiktas kapitono laipsnis.
1993 –1995 metais dirbo „Sporto“ laikraščio redakcijoje direktoriumi.

1995 – 2014 m. buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys Vilniaus apskrities skyriaus Geležinio Vilko būryje.

Mirė 2021 m. sausio 18 d. Druskininkuose. Palaidotas Leipalingio (Druskininkų sav.) kapinėse.

Apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (1997 m.), Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992 m.), Lietuvos kariuomenės medaliu „100 metų atkurtai Lietuvos kariuomenei“, Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ garbės ženklu „Geležinis Vilkas“, Rusijos kariuomenės išvedimo ženklu, Lietuvos šaulių sąjungos ženklu „Parlamento Gynėjas“, vardiniu ginklu ir kitais apdovanojimais.