Dim. pulkininkas leitenantas Antanas Gasparas
1931 – 2020

Gimė 1931 m. birželio 14 d. Ignalinos rajone, Dūdų kaime, tuo metu lenkų okupuotame Vilniaus krašte pasiturinčio ūkininko šeimoje. Augo trys vaikai. 1943 – 1944 m. visa šeima gelbėjo žydų tautybės vaikus (2 brolius) nuo nacių genocido.
Mokėsi Ignalinos progimnazijoje, ją baigęs – Vilniaus A.Vienuolio vidurinėje mokykloje. Būdamas aukštesnėse klasėse mokėsi skraidyti lėktuvu Po-2 Vilniaus respublikiniame aeroklube, kurį sėkmingai baigęs buvo nukreiptas toliau mokytis į Oriemburgo karo lakūnų mokyklą. 1954 m. įgijo lakūno specialybę ir tarnavo sovietinėje armijoje.
1960 m. grįžo į Vilnių. Iš pradžių dirbo inžinieriumi Liaudies ūkio taryboje, vėliau lakūnu instruktoriumi Vilniaus aviacijos sporto klube, nuo 1972 m. – Vilniaus oro uoste lakūnu. Skraidė vienmotoriais lėktuvais ir sraigtasparniais Ka-26. Turėjo 1-os klasės piloto kvalifikaciją. 1971 m. buvo suteiktas lėktuvinio sporto meistro vardas.
1969 m. neakivaizdiniu būdu baigė Sankt Peterburgo geležinkelių inžinierinį institutą ir įgijo inžinieriaus elektromechaniko specialybę.
1991 m. sausio mėn. dalyvavo Aukščiausiosios Tarubos rūmų apsaugoje ir gynyboje, prisiekė Lietuvos Respublikai. Dalyvavo atkuriant Lietuvos kariuomenę ir išvedant iš Lietuvos sovietinę okupacinę kariuomenę. 1991 m. gruodžio 30 d. suteiktas Lietuvos kariuomenės pulkininko leitenanto laipsnis. 1992 metų sausio 2 d. paskirtas į atkurtą Aviacijos tarnybą. Lietuvos kariuomenėje tarnavo iki 1998 m. Dėl amžiaus buvo demobilizuotas.
Buvo Lietuvos tautininkų sąjungos narys. Nuo 1994 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys Vilniaus apskrities skyriaus KASP 8 rinktinės Didžiosios Kovos apygardos būryje.
Mirė 2020 m. gruodžio 31 d. Vilniuje. Palaidotas Rokantiškių kapinėse lakūnų kalnelyje.

Apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (2005 m.), Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (1996 m.), Sausio 13-osios atminimo medaliu (1999 m.).

pagal vrk.lt