2021 m. „Savanoris“ Nr. 3 (506)

Savanoriai Lietuvoje yra visur esanti ir priešą atgrasanti jėga

Kasmet sausį KASP veteranai prisimena, kaip Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 01 17 įstatymu Nr. I-958 buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT). Nuo 1998 m. SKAT pavadinimas pakeistas į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP).

2021 m. rugpjūčio 21 dieną savanoriai kūrėjai paminėjo Savanorių pajėgų įkūrimo trisdešimtmetį.

2021 metų rugpjūčio 21 dieną, įvyko SKAT kūrusių etatinių darbuotojų ir savanorių rikiuotė priešais gen. Jono Žemaičio – Vytauto paminklą, šalia Krašto apsaugos ministerijos. Rikiuotėje dalyvavo SKAT štabo, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos rinktinių atstovai su buvusiais rinktinių vadais. Iš viso apie 250 savanorių. Krašto apsaugos viceministrui Žilvinui Tomkui raportavo pirmasis Alytaus rinktinės vadas ats. plk. Arūnas Dudavičius. Buvo sugiedotas Lietuvos himnas, padėtos gėlės prie Žemaičio-Vytauto paminklo.

Rikiuotę sveikino Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komi­teto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Krašto apsaugos departamento generali­nis direktorius, pirmasis krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius.

Toliau renginio dalyviai pajudėjo link Vilniaus įgulos karininkų ramovės, kur vyko SKAT trisdešimtmečio sukakčiai skirta konfe­rencija. Renginys pradėtas tylos minute, kuria pagerbtos 1991 m. sausio 13-osios, gegužės 19-tos, liepos 31-os ir rugpjūčio 21-os dienų aukos.

Ilgametis buvęs Savanorių pajėgų vadas dim. gen. ltn. Arvydas Pocius, apie atjaunėjusias KASP gretas yra pasakęs: „Stebėdamas nūdienos karius savanorius matau tarsi suaugusius ir subrendusius savo vaikus.“ Ir iš tikro, generolas teisus, Savanorių pajėgos daugeliui jų kūrėjų buvo ir yra tarsi vaikas, į kurį sudėta daug vilčių, energijos, investicijų ir laiko. Pajėgos vystėsi spirale, buvo ir šviesių metų, ir sunkesnių akimirkų. SKAT/KASP paskutiniame XX dešimtmetyje atkurtoje Lietuvos kariuomenėje buvo iš principo naujoviška struktūra, Nacionalinė gvardija, dėl kurios perspektyvų būta nemažai abejonių, tačiau pajėgos išgyveno, įrodė savo reikalingumą ir pateisino vadų pasitikėjimą. Visuomenė, bėgant laikui, suprato, kam reikalinga kariuomenė, ir šiandien ją remia.

Savanoriai kūrėjai, rugpjūčio 21 dieną susirinkę į konferenciją, skirtą paminėti Savanorių pajėgų įkūrimo trisdešimtmetį, prisimena tuometinę 1991 metų geopolitinę situaciją.

„Kitokie buvo anksčiau kariai savanoriai, – prisimena buvęs pirmasis SKAT štabo viršininkas dim. plk. Jonas Gečas, – sunku palyginti laikotarpius. Tačiau 1991-ieji, 2004-ieji, ir 2015-ieji yra ribinių periodų metai, kai geopolitiniame kontekste atsirado radikalių permainų. Dabartiniai savanoriai yra gerai parengti, pakankamai gerai apginkluoti, ne taip, kaip prieš 30 metų. Tuomet reikėjo daug žmonių ir jų netrūko, tačiau tai buvo civiliai, o ir besikuriančių pajėgų vadai taip pat stokojo karinės patirties. Ginkluotės beveik nebuvo, kaip ir supratimo, kokiais būdais reikėtų gintis valstybės mastu. Dabar yra valstybės gynimo planai ir trijų dešimtmečių įdirbis, nepaisant to, kad reformuojant pajėgas ir kariuomenę, buvo padaryta klaidų. Panagrinėkime SKAT/ KASP atvejį. Jeigu 1991–1992 metais, netgi esant menkam finansavimui, buvo apie 12 tūkstančių savanorių (t. y. 32 batalionai, 120 kuopos), dabar mes turime mažiau karių savanorių. Neužmirškime, kad yra ir 5 NATO straipsnis, kuris reikalauja, kad kiekviena valstybė gintųsi pati. Aš manau, kad kiekviename Lietuvos kaime, kiekviename miestelyje turėtų būti uniformuoti žmonės, kad atsitikus bėdai, prasidėjus hibridiniam karui, jie būtų ta visur esanti jėga, kuri gebėtų stabilizuoti ir atgrasyti. Karui reikalingos ne tik haubicos. Atsiradus „žaliesiems žmogeliukams“ ir separatistinėms jėgoms būtina atsvara – kariai piliečiai, kurie žinotų, ką reikia tokiu atveju daryti nedelsiant: neleisti separatistams suleisti mūsų žemėje šaknų, užimti valdžios pastatų. Gerai, kad dabartinė geopolitinė situacija Europoje mums atvėrė akis, prisiminta teritorinė gynyba, prisimintas nekonvencinis karas, atkuriami Savanorių pajėgų padaliniai“.

Rugpjūčio 21 dienos konferencijos dalyvius sveikino Sausumos pajėgų vado pavaduotojas plk. Arturas Jasinskas. „Kaip ir prieš trisdešimt metų, taip ir dabar jūs kuriate istoriją: daugelis jūsų prisidedate prie pilietiškos visuomenės kūrimo. Linkiu ir toliau neapleisti karinės rikiuotės ir savo prasmingą darbą tęsti Šaulių sąjungos gretose bei kitose visuomeninėse organizacijose. Norint, kad visuomenė neužmirštų, kokiomis aplinkybėmis buvo apginta mūsų Nepriklausomybė, reikia liudyti istoriją,“ – konferencijoje savo prisiminimais apie SKAT kūrimąsi pasidalijo Sausumos pajėgų vado pavaduotojas, 1991-ųjų metų savanoris plk. A. Jasinskas.

KASP vadovybės štabo viršininkas plk. ltn. Mantas Juozaitis konferencijos metu buvusiems rinktinių vadams įteikė atminimo suvenyrus, KASP 30-mečiui skirtus atminimo ženkliukus: „Tie, kurie Savanorių pajėgas kūrėte prieš 30 metų – tikiu, kad nenusivylėte stebėdami šiandienines karių savanorių gretas. Mes garbingai tęsiame jūsų pradėtą darbą.

Savanoriai buvo yra ir bus ieties smaigalyje: 1991 metais prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir Televizijos bokšto, pernai pandemijos įkarštyje oro uostuose ir pasienio postuose, ir šiemet Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos pasienyje, remiant pasieniečius ir kitas valdžios struktūras, siekiant apsaugoti mūsų Respubliką nuo visų grėsmių,“ – sakė plk. ltn. M. Juozaitis.

Kaip atrodė SKAT struktūra?

Konferencijos organizatoriai pasiuvo 1991 metų uniformos pavyzdžio rusvai žalsvos spalvos kepuraites, kurias renginio metu dėvėjo Alytaus, Telšių, Ukmergės rinktinės savanoriai ir pirmieji rinktinių vadai. Šios kepuraitės tapo šventiniu simboliu ir išskirtinumo ženklu, įrodančiu, kad ją dėvintis asmuo yra SKAT savanoris.

Naujasis SKAT štabas kūrėsi buvusio Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybos štabo bazėje. Štabą iš pradžių sudarė keturi sektoriai, vėliau pavadinti skyriais. Organizacinio skyriaus viršininku paskirtas Arvydas Pocius. Tiesa, karininkas šias pareigas ėjo neilgai ir po mėnesio tapo SKAT štabo viršininko pavaduotoju, o skyriui ėmėsi vadovauti Juozas Juocevičius. Informacijos ir ryšių skyriaus viršininku tapo Vidas Čepulis, mokymo – Antanas Burokas, ir ūkio – Albinas Tamulaitis. Vėliau buvo įsteigti dar du nauji skyriai – finansų, kuriam ėmėsi vadovauti Regina Šutinytė ir inžinerijos, kurio galva buvo Rimgaudas Kazėnas, tuo tarpu informacijos ir ryšių skyrių nuspręsta perskelti į du: informacijos – viršininkas Almantas Leika ir ryšių, kuriam ir toliau liko vadovauti Vidas Čepulis, Vilniaus universitete studijavęs fiziką, o sausio įvykių metu sėkmingai dirbęs radijo žvalgyboje. Paminėtina, kad Vidas Čepulis už nuopelnus valstybei buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu. Pirmieji savanorių štabo darbuotoja buvo Ričardas Pocius, Dainius Janėnas, Aldona Lapėnaitė, Gediminas Trakimas, Rasa Smagurauskaitė, Sigitas Vaitulionis, Eugenijus Martinkus, Albinas Palevičius, Saulius Rudžionis ir kiti. 1991 m. kovo 1 d. buvo patvirtinta SKAT struktūra ir etatai. Numatyta, jog prie štabo veiks operatyvinis būrys (vėliau išaugęs į štabo kuopą, kurioje tarnavo šauktiniai) SKAT mokykla ir bus suformuotos 8 rinktinės – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus, kurias sudarys 200 kuopų.1991 m. rudenį Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) štabas persikėlė į naujas patalpas Viršuliškių gatvėje. Iki to laiko SKAT štabas glaudėsi Lietuvos atkuriamojo Seimo Aukščiausiosios Tarybos (AT) rūmuose. Sovietinės okupacijos laikais Viršuliškių gatvėje buvo įsikūrusi sukarinta organizacija Sovietinei draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ji pertvarkyta į Sporto ir technikos organizaciją „Vytis“. 1991 m. lapkričio 23 d., Lietuvos kariuomenės šventės Katedros aikštėje metu, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Kazimieras Motieka Savanoriškosios tarnybos štabo viršininkui Jonui Gečui įteikė kovinę vėliavą ir SKAT tapo tikru koviniu junginiu, iš esmės – atskira kariuomenės rūšimi.

Būsimieji savanoriai pildė anketas „SKAT kūrimosi iššūkiai, karinio rengimo organizavimas, valstybinių objektų apsauga, Rusijos ginkluotųjų pajėgų, dislokuotų Lietuvoje, kontrolė ir jų išvedimas,“ – šia tema pranešimą skaitė ats. plk. A. Dudavičius. „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis 1990 m. pradėjo 19–40 metų vyrų, kurie norėjo tarnauti savanoriais krašto apsaugos sistemoje, registraciją. „Jeigu Jūs pasiryžę padėti laisvos Lietuvos krašto arba pasienio apsaugai, kviečiame, užpildžius anketą, registruotis artimiausioje Sąjūdžio būstinėje,“ – toks skelbimas buvo išplatintas būsimiems savanoriams. Greitu laiku miestuose buvo suformuoti SKAT rinktinių štabai ir kuopos, pradėtas kovinio rengimo organizavimas, vykdoma valstybinių objektų apsauga. Apie 1200 savanorių saugojo 32 energetikos objektus. Tai pat vyko Rusijos Federacijos karinių dalinių blokavimas ir kontrolė: SKAT kariai pastatė 44 postus prie Rusijos kariuomenės dalinių, dislokuotų Lietuvoje. Postuose budėjo apie 1000 savanorių. Buvo patikrintas 18341 karinis automobilis ir 47810 Rusijos Federacijos kariškių. Rusijos kariuomenė buvo išvedama keturiais etapais, nenumaldomas procesas vyko iki pat 1993 metų rugpjūčio pabaigos. Lietuvos piliečiai 1990-1991 metais atėję į besikuriančią krašto apsaugą, buvo tikri, kad eina ne į naujai kuriamą struktūrą, bet į Lietuvos kariuomenę, užgimusią dar 1918 metais, o dabar iš naujo atkuriamą. Kai 1991 metų kruvinąjį Sausį ir, vėliau, rugpjūtį, iškilo grėsmė gležnai Lietuvos Respublikos Nepriklausomybei, naujosios kartos savanoriai apgynė Lietuvos Nepriklausomybę.

Pirmosios žaidynės

Tapęs tradiciniu ir vienas įsimintiniausių renginių – pirmosios Savanorių sporto žaidynės įvyko 1991 m. liepos mėnesį Vingio parke, Vilniuje, antrosios – 1992 m. liepos mėnesį sostinės Kalnų parke, trečiosios – 1993 m. liepą Dainų šventės parke, Klaipėdoje. Pagrindinis žaidynių iniciatorius ir organizatorius – dim. mjr. Antanas Burokas. Į šių žaidynių renginius buvo kviečiama ir visuomenė, kad artimiau susipažintų su savanoriais ir jų veikla. Tuomet apie 1991–1992 metus SKAT tarnavo apie 12 tūkstančių savanorių. Šis unikalus tradicinis savanorių renginys, nežymiai pakeitęs formatą, organizuojamas iki šiol.

Pirmojo Kauno rinktinės vado prisiminimai

Vilniaus įgulos karininkų ramovėje pirmasis legendinės Kauno, o vėliau Dariaus ir Girėno rinktinės vadas dim. mjr. Vitalijus Straleckas perskaitė pranešimą „SKAT rinktinių kūrimosi laikmetis“. Kauno rinktinė tuo metu reiškėsi kaip stipriausia, organizuočiausia ir aktyviausia Lietuvoje. Kaunas okupacijos laikais buvo tautiškumo ir lietuviškos dvasios židinys. Nepriklausomos valstybės nostalgija, antitarybinės nuotaikos iš buvusios laikinosios sostinės sklido po visą kraštą. Rinktinės augimą lėmė patriotinė dvasia, vyravusi Kaune, tačiau būtina pažymėti ir pirmojo vado V. Stralecko sumanumą bei energiją. Kauno rinktinės kūrėjas ir pirmasis vadas Vitalijus Straleckas iki Atgimimo dirbo Kauno miesto švietimo skyriuje, vėliau tarnavo „Geležinio Vilko“ brigadoje.

Konferencijos dalyviams V. Straleckas papasakojo apie Kauno rinktinės kūrimąsi nuo 1990 m. lapkričio 23 d., kuomet, dėvėdami legendines juodas uniformas, pirmieji kariai savanoriai žygiavo Kauno gatvėmis, o žmonės džiaugsmingai juos sveikino, dovanojo gėles. Jau tada V. Straleckas didžiavosi savo rinktinės kariais, kurių skaičius kasdien sparčiai augo ir po trijų mėnesių rinktinę sudarė jau apie 2 tūkstančius žmonių. Rinktinės štabui tuomet vadovavo Virmantas Balandis. Kauniečiai veikė ne tik savo teritorijoje, bet ir nuolat siuntė žmones į Vilnių. Pirmiausia, vado iniciatyva, prasidėjo karių treniruotės ir kovinis rengimas. Visa tai vykdavo kone kasdien, vakarais, po darbo valandų ir savaitgaliais. Šie savanoriai atlaikė 1991 m. sausio 13-ąją, neleido okupantams įsiveržti į Parlamentą, neleido nuversti Vyriausybės. Kauno savanoriai buvo vieni iš tų, kurie daugiausiai patyrė stabdydami prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ demonstraciją dar prieš sausio įvykius – sausio 8 ir 9 dienomis. V. Straleckas prisipažino, jog jam skaudu, kai sakoma, kad visa tauta apgynė Lietuvą. Nemažai žmonių, anot dimisijos karininko, tomis dienomis stovėjo prie Lenkijos sienos ir baimėje laukė, kuo viskas baigsis. Prie Parlamento tuo metu stovėjo apie 10 tūkstančių žmonių, kurie ir apgynė Lietuvą.

Vienas iš tokių Nepriklausomybės gynėjų SKAT Vilniaus rinktinės savanoris, dim. vyr. srž. Gediminui Juškevičius, kuriam 1991 m. buvo 43 metai. Tėvų ir senelių suformuotos pažiūros jam įskiepijo meilę Tėvynei, tad nedvejodamas, prieš pat Sausio įvykius jis budėjo Parlamento rūmuose, kuriuose ir prisiekė tarnauti savo šaliai. Netrukus po to jis įstojo į savanorius, mokėsi Būrių vadų kursuose, tobulinosi kariuomenės taktikos veiksmų srityse, užsitarnavo ir aukštesnį karinį laipsnį, ir pareigas.

Savanorių konferencijoje buvo priimtos dvi rezoliucijos: „Dėl LKKS (Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjunga) medalio valstybės statuso atstatymo“, ir „Dėl laisvės kovų monumento Lukiškių aikštėje.“

Vakare pagerbtas A. Sakalausko atminimas

Pasibaigus konferencijai, KASP 30-mečio minėjimo programa tęsėsi Seimo didžiajame kieme, kur buvo surengta Parlamento gynėjų rikiuotė. Turėjusi vykti sausio 12 dieną, dėl pandemijos perkelta į rugpjūčio 21 dieną, kartu pagerbiant ir 1991 metais rugpjūčio 21 dieną žuvusį Parlamento gynėją savanorį Artūrą Sakalauską.

 

Vėliau, prie netoliese nuo Seimo rūmų esančio paminklinio akmens, skirto savanoriui Artūrui Sakalauskui, įvyko jo 30-ųjų žūties metinių pagerbimo ceremonija. A. Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliais. Pagarbą Parlamento gynėjui A. Sakalauskui išreiškė LR Prezidentas Gitanas Nausėda atsiųstame laiške. Kalbėjo ministrų kabineto vadovė Ingrida Šimonytė, Seimo Pirmininkės pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas prof. Vytautas Landsbergis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.