„Karys“ 2021 m. Nr.3 10-15 psl.

Vilkų gimimas: legendinis mokomasis junginys

Ilona Skujaitė

1991 m. kovo 11 d. Rikiuotę veda Rimantas Baltušis

1991 m. kovo 11 d. Rikiuotę veda Rimantas Baltušis

Kario-vilko archetipas, ko gero, toks pat ilgaamžis, kaip ir kariauti pratusi lietuvių tauta, todėl labai simboliška, kad atkurtos mūsų valstybės karių-vilkų karta užgimė prieš 30 metų vykusiame mūšyje dėl Vilniaus ir visos Lietuvos.

Atėjau ir nebegalėjau išeiti

1991 m. MJ kariai (iš kairės): A. Stonkus, Ž. Svirnelis, D. Katinas, R. Gvazdauskas

1991 m. MJ kariai (iš kairės): A. Stonkus, Ž. Svirnelis, D. Katinas, R. Gvazdauskas

Kai 1991 m. sausį Sovietų Sąjunga (SSRS) pradėjo atvirą karinę agresiją prieš neseniai atkurtą Lietuvos valstybę, Vilniuje, Aukščiausiosios Tarybos (AT) rūmuose ir aplinkinėje teritorijoje, taip pat tolimosiose prieigose jau budėjo įvairios atkurtos Lietuvos krašto apsaugos organizacijos, pvz.: Krašto apsaugos departamento (KAD) miestų ir rajonų skyrių darbuotojai, KAD Apsaugos tarnyba, Pasienio tarnyba, Šaulių sąjunga, Atskirosios apsaugos kuopos kariai, savanoriai.

Be to, į Vilnių ginti AT rūmų susirinko tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos. Didžioji dalis jų vėliau sugrįžo į namus, bet atsirado ir tokių, kuriems mūšis dėl Vilniaus tapo akstinu pasirinkti kario kelią atkuriamoje Lietuvos kariuomenėje. „Nėriau į tą spūstį, kur stovėjo prieigas besiruošiantys ginti žmonės. Atsistojau į gyvų grandinę. Dainavome, paskui, pamenu, išsirikiavo priešais kareiviai, o vėliau žmona prasibrovė iki manęs pro tą spūstį, ašarodama tempė už rankovės eiti namo, bet aš jau nebegalėjau išeiti“, — dokumentinėje apybraižoje „Operacija Mokomasis junginys“ pasakojo atsargos mjr. Darius Katinas, buvęs šio vieneto karys.

Dar vienas tomis lemtingomis dienomis atėjęs ir paskui pasilikęs Mokomojo junginio (MJ) kariu yra dabartinis Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Raimundas Vaikšnoras: „Tuomet prie bendro reikalo prisidėjau stebėdamas sovietinės kariuomenės kolonų judėjimą Vilniuje ir apie tai pranešinėdamas telefonu. Pro tuometinio Pedagoginio instituto sporto salės langą buvo labai gerai matyti transporto žiedas, kur, kokiais keliais vykdavo karių kolonos.“

Viduryje – dabartinis Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Raimundas Vaikšnoras

Viduryje – dabartinis Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Raimundas Vaikšnoras

Šie ir dešimtys kitų MJ vyrų nutarė tarnauti savo šaliai, nelaukdami, kuri pusė laimės, nesibaimindami, kad jauni gali prarasti savo gyvybę. Tuo metu Lietuvos valstybę de jure buvo pripažinusios tik Islandija ir Danija, o visoje šalyje stovėjo sovietinės armijos daliniai — apie 39—34 tūkst. karių. Ginkluotų iki ausų. Ir visokiausių rūšių — tankų, šarvuočių, pėstininkų, aviacijos, desanto, specnazo — padaliniai. Buvo atsiųsta ir papildomų vienetų „tvarkai palaikyti“, taip pat aktyviai veikė ginkluota sovietinė milicija OMON, KGB bei visokio plauko kolaborantai.

Nors 1991 m. pradžioje Lietuvoje tvyrojo nepaprasta įtampa, šalies kariuomenė buvo atkuriama gana sparčiai: jau sausio 17 d. oficialiai įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT), KAD generalinio direktoriaus Audriaus Butkevičiaus 1991 m. vasario 22 d. įsakymu sujungus KAD Atskirąją apsaugos ir Garbės sargybos kuopas bei priimant naujus savanorius buvo įkurtas MJ.

Tai buvo pirmasis reguliarus karinis vienetas, tapęs sausumos kariuomenės branduoliu. Metų pabaigoje, lapkričio 14 d., iš jo buvo suformuota Lauko greitojo reagavimo brigada, 1992 m. birželio 6 d. jai suteiktas „Geležinio Vilko“ vardas.

MJ vadu buvo paskirtas Česlovas Jezerskas, štabo viršininku — Liutauras Paužolis, I kuopos vadu – Rimantas Baltušis, II kuopos — Pranas Kasteckas (jis buvo atsakingas ir už MJ karių fizinį parengimą).

MJ vadovybė ir kolega Iš Lvovo. 1591 m. Pirmoje eilėje Iš kairės: Česlovas Jezerskas savanoris ukrainietis Michailo Sarvas, Rimantas Baltušis. Antroje eilėje iš kairės: Liutauras Paužolis, Pranas Kasteckas.

MJ vadovybė ir kolega Iš Lvovo. 1591 m. Pirmoje eilėje Iš kairės: Česlovas Jezerskas savanoris ukrainietis Michailo Sarvas, Rimantas Baltušis. Antroje eilėje iš kairės: Liutauras Paužolis, Pranas Kasteckas.

„Buvo daugiau norinčiųjų, nei galėjome priimti. Tokios atrankos, kaip dabartinės, tuo metu neorganizavome, nes nebuvo tam laiko. Kuopų vadai savo nuožiūra parinko lojalius, fiziškai ir psichologiškai tvirtus vyrus, — pasakojo buvęs MJ vadas dim. brg. gen. Č. Jezerskas. — Beje, lygiai taip pat nutiko ir rudenį per pirmąjį šaukimą, kai buvo labai daug norinčiųjų tarnauti atkurtoje Lietuvos kariuomenėje, nors čia pat stovėjo sovietinės armijos daliniai, dar taip neseniai Vilniuje žuvo Laisvės gynėjai, o vasarą Medininkuose buvo užpulti ir išžudyti Lietuvos pasieniečiai, kelių policijos, taip pat policijos būrio „Aras“ pareigūnai.“

To meto dokumentų duomenimis, 1991 m. kovą MJ iš viso tarnavo 251 karys. Jų užduotis buvo užtikrinti valstybinių strateginių objektų apsaugą ir pasiruošti priimti pirmuosius Lietuvos kariuomenės šauktinius — MJ vos per pusmetį turėjo parengti skyrių ir būrių vadų, gebančių apmokyti būsimus šauktinius karinių disciplinų.

Šuoliai su parašiutu ir miegas vaikščiojant

Po kruvinų Sausio įvykių politinė padėtis Lietuvoje vis dar buvo įtempta: SSRS reakcinės jėgos bei sovietų kariškiai bet kuriuo metu galėjo panaudoti jėgą ir pradėti AT puolimą.

Tuo metu svarbiausius valstybės objektus saugojo SKAT savanoriai ir MJ kariai. Kaip liudija įvykių dalyviai, kovo pradžioje buvo stiprinama AT rūmų, Vyriausybės pastato, Laisvųjų profsąjungų konfederacijos rūmų ir KAD būstinės apsauga.

Buvęs MJ karys, dabar — plk. Aleksiejus Gaiževskis prisimena, kad jų dienotvarkė buvo labai intensyvi: „Jei eidamas galėdavai užmigti, tai būtinai taip ir padarydavai. O jei po kelių dienų budėjimo tavęs nepakeisdavo, nepykdavai žinodamas, kad kitur budi lygiai tokie patys pervargę tavo bendražygiai.“

Junginyje būsimieji skyrių vadai tuo pačiu mokėsi visų pagrindinių karinių disciplinų, daug dėmesio buvo skiriama ir kovinės savigynos treniruotėms. „Treniravomės iki nukritimo tikrąja šio žodžio prasme. Kovinė savigyna mums tapo pagrindine kovos priemone. Dėl intensyvių treniruočių, vykdavusių 2—3 kartus per dieną, tapome, kaip sakoma, geležiniais ir kūnu, ir siela. Kariai labai norėjo tarnauti, būdavo, net slėpdavo savo traumas“, — prisimena plk. A. Gaiževskis.

1991-03 P. Kastecko savigynos treniruotės MJ kariams

P. Kastecko savigynos treniruotės MJ kariams

P. Kastecko savigynos treniruotės MJ kariamsP. Kastecko savigynos treniruotės MJ kariams

1991 m. MJ nusprendė sudaryti ir parengti nedidelį padalinį (būrio dydžio), galintį greitai ir efektyviai suteikti kovinę paramą pasienio postams, svarbiausiems valstybiniams objektams užtikrinant jų apsauga, taip pat saugoti svarbius asmenis, prireikus užgrobti objektus, išlaisvinti įkaitus ir pan. Taip buvo įkurtas Specialiosios paskirties oro desanto būrys, dar žinomas kaip „Prano specukai“ arba „Žvėrynas“, nes jam vadovavo MJ II kuopos vadas P. Kasteckas. „Jis pradėjo atranką iš dviejų tuo metu buvusių MJ kuopų, iš kurių buvo atrinktas būrys, atitinkantis keliamus reikalavimus. Konspiracijos sumetimais kiekvienas karys turėjo slapyvardį (Voras, Krabas, Banginis, Krokodilas, Vikšrelis, Arklys, Varna ir pan.]. Tai labai pagelbėdavo, kai reikėdavo komunikuoti per radijo stotis, — kiekvienas puikiai žinojo, kas į ką kreipiasi“, — pasakojo šiame būryje tarnavęs plk. A. Gaiževskis.

Mokomojo junginio Specialiosios paskirties oro desanto būrys. Tado Dambrausko nuotr.

Mokomojo junginio Specialiosios paskirties oro desanto būrys. Tado Dambrausko nuotr.

1991 m. birželio 21 d.—rugpjūčio 17 d. MJ 169 kariai, tarp jų ir iš specialiojo būrio, atliko pirmuosius atkurtoje Lietuvos kariuomenėje šuolius su parašiutu. „Šuolius inicijavo junginio vadas Č. Jezerskas, siekdamas ugdyti karių tvirtą moralę, ryžtą, pasitikėjimą savimi, mokyti tiksliai veikti kritinėmis aplinkybėmis, ruošti ateities iššūkiams. Šuolius organizavo Zigmas Polinauskas KAD sporto ir technikos susivienijimo „Vytis“ bazėje Prienų rajone, Pociūnų aerodrome, pačioje sovietų desantininkų pašonėje. Šuoliai vykdavo ir Vilniaus rajono Kyviškių aerodrome. Šuoliams vadovavo Parašiutinės grandies vadas Kęstutis Milišauskas, instruktavo Algimantas Petreikis“, — dokumentinėje apybraižoje apie MJ liudija šiame vienete tarnavęs Artūras Katilius.

 

Ginklai, sprogmenys ir provokacijos

Juozas Barškietis prie minavimo darbų

Juozas Barškietis prie minavimo darbų

MJ kariai dažnai pasakoja, kad vykdyti užduotis jie ruošėsi beveik beginkliai, bet buvęs MJ vadas dim. brg. gen. Č. Jezerskas „Kariui“ atskleidžia ilgus metus saugotas paslaptis, kokių staigmenų jie buvo paruošę galimiems AT užpuolikams: „Ginkluotės turėjome, bet, žinoma, ne tiek, kad galėtume pasipriešinti tokiai jėgai kaip sovietinė armija, tačiau prireikus tam tikroms diversinėms operacijoms tikrai būtų užtekę. Kaip pavyzdį galiu paminėti dvi mašinas Niva, prikrautas sprogmenų, kuriuos suruošė mūsų sprogmenų specialistas Juozas Barškietis (jį draugiškai vadindavome Bum Bumu). Taigi buvo numatytos dvi vietos, kur būtų reikėję susprogdinti mašinas, sovietams puolant AT rūmus, o šiai užduočiai atlikti buvo paskirti du ekipažai: Juozas Simanaitis ir Artūras Surgailis vienoje mašinoje, Pranas Kasteckas ir mano brolis Vaclovas Jazerskas — kitoje. Buvo momentas, kai jie maždaug savaitę sėdėjo tose mašinose laukdami signalo, bet, laimei, jų panaudoti neprireikė.“

Taigi, nors abi pusės buvo pasiruošusios kovoti, jėgų santykiui esant maždaug kaip legendinėje Dovydo ir Galijoto dvikovoje, dim. brg. gen. Č. Jezerskas džiaugiasi, kad tuomet vis dėlto pavyko išvengti ginkluotų susirėmimų: „Skaudu ir gaila žmonių, žuvusių prie Vilniaus televizijos bokšto, žvėriškai nužudytų pasieniečių. O mūsų kariams pavyko išvengti didelių provokacijų.“ Pasak buvusio MJ vado, sudėtingais 1991-aisiais visomis išgalėmis buvo laikomasi neginkluoto pasipriešinimo politikos, kaip buvo nurodyta AT ir KAD vadovybių, nors sovietų kariai intensyviai, įvairiausiais būdais bandė Lietuvos karius išprovokuoti imtis ginklo. „Provokacijos vykdavo nuolat. Sovietiniai tankai atvažiuodavo, apsukdavo kelis ratus ir vėl išvažiuodavo, ir po kurio laiko vėl grįždavo. Jau vėliau, kai ši armija buvo nuosekliai išvedama iš Lietuvos, man teko kalbėtis su kai kuriais rusų karininkais – jie prisipažino, kad tikrai bandė mus provokuoti, laukdami, kad kas nors kokį butelį ant jų numestų, ar šarvuotį pakurtų, bet niekas nepuolė, nieko nedarė“, — teigė dim. brg. gen. Č. Jezerskas.

Pasak jo, itin rimtos provokacijos AT rūmuose pavyko išvengti sausio 8 d.: „Tuo metu Lietuvoje veikė vadinamieji jedinstvininkai, Mykolo Burokevičiaus ir Juozo Kuolelio sudarytas Lietuvos gelbėjimo komitetas, paprašęs sovietinės armijos padėti nuversti neteisėtai išrinktą valdžią Lietuvoje ir iš AT rūmų išvaryti „buržuazinius nacionalistus“. Taigi jedinstvininkai, vadinamoji darbo liaudis, sausio 8-ąją buvo suplanavusi naktį įsiveržti į AT rūmus, o paskui juos savo darbą būtų atlikę sovietiniai kariai. Vis dėlto mes buvome įspėti: KAD direktorius A. Butkevičius gaudavo labai gerą žvalgybinę informaciją, taigi jedinstvininkams nieko nepavyko, nes tą naktį Arnoldui Kulikauskiui ir jo vadovaujamai apsaugos kuopai buvau įsakęs budėti rūmų viduje.“

Su Vilko ženklu

1990 m. KAD antsiuvas su vilko ženklu ant išsaugotos Ričardo Pociaus uniformos

1990 m. KAD antsiuvas su vilko ženklu ant išsaugotos Ričardo Pociaus uniformos

Buvęs MJ karys Artūras Katilius savo apybraižoje liudija, kad kai kurie jo bendražygiai savo atsiminimuose šį karinį dalinį vadina „Geležinio Vilko“ vardu jau nuo pat junginio įkūrimo pradžios: „Daugelį, matyt, klaidino ant uniformos dešinės rankovės „Geležinio Vilko“ antsiuvas ir tai, kad vadai susirinkusius karius sveikindavo: „Sveiki, vilkai!” Nors archyviniai dokumentai rodo, kad 1991 m. ‘pabaigoje MJ buvo reorganizuotas į Lauko greitojo reagavimo brigadą, kuriai „Geležinio Vilko“ vardas oficialiai suteiktas tik 1992 m. birželį.“

Vis dėlto veikiausiai ne kariai klydo save vilkais vadindami, o jau egzistuojančių karinių tradicijų popierinis įforminimas nespėjo koja kojon su gyvenimu. „Jau tuo metu mums buvo svarbu tęsti tarpukario Lietuves kariuomenės tradicijas. Taigi stengėmės užsitarnauti „Geležinio Vilko“ vardą, tikėdamiesi, kad taip bus pavadintas būsimas mūsų batalionas, bet vėliau vadovybė nusprendė šį garbingą vardą suteikti visai brigadai“, — teigė dim. brg. gen. Č. Jezerskas.

Je teigimu, pirmieji antsiuvai su „Geležinio Vilke“ ženklu buvo sukurti dar 1990 m., įkūrus KAD. Buvo pagaminta 100 antsiuvų, kuriuose pavaizduotas geležinis vilkas, Gediminaičių stulpai ir užrašas „KAD“. Toks antsiuvas buvo dėvimas ant pirmųjų KAD juodų uniformų — jas vilkėjo KAD Karinio-techninio sporto klubo, vadovaujamo Č. Jezersko, kariai (po šio klubo priedanga buvo pradėti formuoti pirmieji kariniai daliniai — apsaugos ir Garbės sargybos kuopos). Nuo 1991 m. MJ kariai vilkėjo jau tamsiai žalios spalvos uniformas ir turėjo jau kitokio dizaino antsiuvus su vilko atvaizdu.

MJ uniformos antsiuvas (pramintas „Kačiuku“), nešiotas nuo 1991 m. gegužės

MJ uniformos antsiuvas (pramintas „Kačiuku“), nešiotas nuo 1991 m. gegužės

Buvę MJ kariai liudija, kad šie antsiuvai jiems buvo itin svarbūs. „1991 m. pavasarį MJ kariams buvo suteikta garbė dėvėti „Geležinio Vilko“ ženklus. Mūsų nebuvo daug, bet mes labai didžiavomės tuo, kad mes — MJ kariai, mes — vilkai, mes — Lietuves kariuomenės kariai!“ —prisimena plk. A. Gaiževskis.

Taigi MJ kariai, jau pažymėti vilkų antsiuvais, 1991 m. kovo 11 d. dalyvavo iškilmingoje rikiuotėje prie parlamento, duodami priesaiką Lietuvos Respublikai, priklaupę bučiavo vėliavą.

Tai buvo KAD vėliava, kurios vienoje pusėje puikavosi, žinoma, „Geležinis Vilkas“, o kitoje — Vytis. Beje, ši vėliava per Sausio įvykius vos nepražuvo, o ją ypatingomis aplinkybėmis iš sovietinių karių išgelbėjo vienas MJ karys. Bet apie viska — nuo pradžių.

Kaip savo apybraižoje teigia buvęs MJ karys A. Katilius, jau 1990 m. lapkričio 23 d. KAD kariams ir formuojamai apsaugos kuopai buvo įteikta pirmoji atkurtos Lietuvos kariuomenės vėliava su Vyčio ir geležinio vilko simboliais, Gediminaičių stulpais ir kariuomenės kūrėjų savanorių ženklais kampuose, glaudžiai susijusiais su nepriklausomos Lietuves kariuomenės istorija. Ją pasiuvo ir išsiuvinėjo Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos narės, gyvenusios Šančiuose, Kaune, o vėliavos dizainą, remdamasis istorine medžiaga, pasiūlė A. Butkevičius. Beje, ant jos buvo išsiuvinėtas skaičius „I“, o vėliau buvo pasiūta lygiai tokia pati vėliava, tik jau su romėnišku skaičiumi „II“.

KAD ir Mokomojo junginio vėliava 1991 m.

KAD ir Mokomojo junginio vėliava 1991 m.

„Pirmoji vėliava kabojo tuometiniame KAD pastate T. Kosciuškos gatvėje. 1991 m. sausį, kai sužinojome, kad sovietiniai kariai ketina jį pulti, paskambinau Ričardui Pociui, tuo metu buvusiam departamente, ir pasakiau, kad jis turi tą vėliavą išsaugoti. Sovietiniai kariai pastatą užėmė, apdaužė, į viena patalpą buvo įmesta granata, o R. Pocius, apsivyniojęs vėliava, gelbėdamas ją įšoko į Nerį. Tuo metu mes skubėjome nuo AT prie KAD, ir pamatę jį upėje, išgriebėme“, — pasakojo dim. brg. gen. Č. Jezerskas. Paprašytas plačiau pakomentuoti, kokios buvo aplinkybės, kad vėliavos gelbėjimas klostėsi taip dramatiškai, tuomet KAD tarnavęs dabartinis Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo tarnybos vadas vidaus tarnybos gen. R. Pocius buvo lakoniškas: „Saugant vėliavą teko atsitraukti būtent taip, nes pro pat ausis, vos ne per galvą, praskriejo trasuojamųjų kulkų serija.“

Lauko greitojo reagavimo brigados gimimas

1991 m. rudenį, po vadinamojo pučo, pasikeitus politinei situacijai Maskvoje, Lietuvos padėtis pagerėjo — SSRS ginkluotosios pajėgos nustojo kištis į valstybės vidaus reikalus, o Lietuvai tapo labai svarbu kuo greičiau pasiekti, kad būtų išvesta okupacinė armija, ir pradėti sparčiai vystyti savąsias ginkluotąsias pajėgas bei priimti pirmuosius šauktinius karius.

Kaip savo apybraižoje teigia A. Katilius, tuo metu MJ savo svarbiausias funkcijas jau buvo atlikęs: organizavo ir vykdė valstybinių objektų apsaugą, padėjo stiprinti Lietuvos Respublikos sienos apsaugą, reagavo į galimas konfliktines situacijas ir sovietinės armijos provokacijas, parengė pirmajam naujokų šaukimui būrių ir skyrių vadus. Taip pat buvo išspręstas MJ apginklavimo klausimas — po pučo iš buvusio KGB buvo perimti pirmieji lengvieji ginklai (automatai) ir šaudmenys, o rugsėjį MJ pradėjo saugoti perimtus iš sovietinės armijos objektus.

Lauko greitojo reagavimo brigados vadovybė 1992 m. gegužės 15 d. Tado Dambrausko nuotr.

Lauko greitojo reagavimo brigados vadovybė 1992 m. gegužės 15 d. Tado Dambrausko nuotr.

1991 m. lapkričio 14 d. MJ buvo performuotas į Lauko greitojo reagavimo brigadą. Jos vadu buvo paskirtas Č. Jezerskas, štabo viršininku Valdas Tutkus. „Tai buvo Lietuvos kariuomenės lauko (sausumos) pajėgų pagrindas. Vienetas augo labai sparčiai: 1991 m. kovą priesaiką davė apie 500 karių, o rudenį per pirmąjį šaukimą MJ tarnavo jau 2 000 karių, atitinkamai 1992 m. pavasarį brigadoje tarnavo 2 500—3 000 karių, o rudenį — jau 5 000. Ir tai buvo nuostabus jaunimas! Esu dėkingas likimui, kad teko tarnauti tokiu ypatingu Lietuvai metu ir dirbti su visais šiais žmonėmis. Džiugu, kad nemažai karių nuo pat pirmųjų atkurtos Lietuves kariuomenės dienų sėkmingai tarnauja ir šiandien“, — teigė dim. brg. gen. Č. Jezerskas.

Vienas šių karių brg. gen. R. Vaikšnoras neabejoja, kad MJ, kaip ir kitos besikuriančios Lietuvos krašto apsaugos sistemos struktūros, padėjo tvirtus pagrindus moderniai ir stipriai šiuolaikinei Lietuvos kariuomenei, o šiandien jų tradicijas tęsiančiai Mechanizuotajai pėstininkų brigadai (MPB) „Geležinis Vilkas“ taip pat skiriamas reikšmingas vaidmuo mūsų valstybės gynybos kontekste.

Dabartinis MPB „Geležinis Vilkas“ vadas plk. Mindaugas Petkevičius pažymi, kad kuriantis MJ, formavosi pasididžiavimas kario profesija, buvo aukštai iškelta karinio rengimo kartelė, puoselėjamos kovotojo tradicijos: „Šiandien galime tvirtai teigti, kad MPB „Geležinis Vilkas“ subrendo kaip vienetas, kaip organizacija — lygiai taip, kaip subręsta žmogus. Esame stiprūs kaip niekada, turime šešis batalionus bei vadovaujame tarptautiniam NATO priešakinių pajėgų batalionui. Vilkai aštrina dantis: mus pasiekė pažangi aukštų technologijų įranga — pėstininkų kovos mašinos Vilkas, savaeigės haubicos PzH 2000, naktinio matymo prietaisai, snaiperiniai ginklai. Tai didžiulis šuolis brigados skaitmenizavimo ir aukštesnės kovinės galios link. Sėkminga pradžia — sėkminga eiga — sėkminga ateitis.“

1991 m. kovo 11 d. MJ kariai duoda priesaiką

Pirmasis atkurtos Lietuvos gimtadienis Vilniuje, 1991 m. kovo 11 d. M] kariai duoda priesaiką, bučiuodami pirmąją KAD vėliavą, per kruvinuosius Sausio Įvykius išsaugota itin dramatiškomis aplinkybėmis.


„Operacija „Mokomasis junginys“ “

vaizdo apybraižos
scenarijaus autorius ir režisierius Laimis Bratikas,
operatorius ir montažo režisierius  vyr. srž. sp. Lukas Kalvaitis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *