Pagerbti Nepriklausomybės kovose žuvę kariai savanoriai ir Didžiosios Kovos apygardos partizanai
št. srž. Audrius Vareikis
KASP 8-oji rinktinė, LKKSS VAS
2011-11-01
Visų Šventųjų, Vėlinių — Mirusiųjų dieną KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės kariai ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus nariai (LKKSS VAS) pagerbė Nepriklausomybės kovose už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę žuvusius karius savanorius, kovose kritusius Didžiosios Kovos apygardos partizanus, mirusius savo bendražygius, 1990–1991 m. savanorius kūrėjus.
Jau 2011 m. spalio 28 d. kartu su Rinktinės kariais savanoriais pradėjome tvarkyti Nepriklausomybės kovose žuvusių savanorių kapus ir Didžiosios Kovos apygardos partizanų žuvimo vietas, esančias Vilniaus, Ukmergės, Trakų, Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Širvintų, Utenos ir Zarasų rajonuose, pirmojo Rinktinės vado mjr. Romualdo Katino kapą, mirusių kolegų kapus, žuvusio savanorio Artūro Sakalausko žuvimo vieta, Migūčionių kaime (Elektrėnų sen.) palaidoto Didžiosios Kovos apygardos štabo viršininko, Vyčio kryžiaus 3-čiojo laipsnio ordino kavalieriaus, partizano Benedikto Trakimo – Genelio ir daugelį kitų vietų…
Spalio 31 d., temstant, 8-osios rinktinės vyresn. specialistas Kęstutis Gruodis padėjo gėlių puokštę ir uždegė žvakutes ant pirmojo Rinktinės vado mjr. Romualdo Katino, kpt. Dainiaus Andriušio kapų.
Tą pačią dieną, vakarėjant, št. srž. Audrius Vareikis ir Petras Virvičius (abu taip pat yra LKKSS VAS nariai), kartu su LKKSS VAS pirmininku ats. ltn., dr. Vytautu Račkausku ir LKKSS Centro valdybos nariu dim. mjr. Antanu Buroku bei Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos Vilniaus draugijos pirmininke Irina Astra Burokiene nuvyko į Rasų kapines ir uždegė žvakutes ant kiekvieno žuvusio Nepriklausomybės kovose kario savanorio kapo (27 kapai, iš kurių vienas, esantis šalia Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kapo, vadinamas „Nežinomo kareivio kapu“, kiti keturi išsidėstę palei kapinių tvorą kalvos šlaite, o diduma – 22, yra kitoje gatvės, skiriančios Rasų kapines, pusėje, netoli įėjimo vartelių, už lenkų karių kapų), prie kenotafų, skirtų partizanams ir partizanėms, tremtiniams ir kitiems laisvės kovotojams, iš kurių ne vienas atgulė žemelėj svečioj šaly ar jo palaidojimo vieta nežinoma, prie paminklo „Motinėlė“ (kuklus, bet raiškus, pagrindinis savanorių, partizanų ir tarpukario Lietuvos valstybės pareigūnų kapinių sklypo paminklas), ant valstybės patriarcho dr. Jono Basanavičiaus ir kompozitoriaus, dailininko, kultūros veikėjo M. K. Čiurlionio kapų. Simboliškai, išsirinkę vieną lenkų kareivio kapą, žvakutę uždegėme ir jam, taip norėdami parodyti, kad po mirties visi lygus, net kovoję tarpusavyje. Viso buvo uždegta 40 žvakių, kurių įsigijimą finansavo LKKSS Vilniaus apskrities skyrius. LKKSS VAS valdybos sprendimas, priimtas jau spalio 11 d., kad Rasų kapinėse ant kiekvieno lietuvio savanorio kapo (šalia kryžiaus), prie kiekvieno laisvės kovotojų kenotafo, turi degti po žvakę, kuri degtų ne mažiau kaip dvi paras (48-60 val.) ir būtų pirkta tik iš Lietuvos gamintojo, buvo įvykdytas.
Prieš mums ateinant jau ne vienas buvo pagerbęs Lietuvos didvyrius ir po mūsų dar ne vienas juos pagerbė žvakės liepsnele, tik dažniausiai uždegdami ir padėdami prie centrinio paminklo „Motinėlė“. Mes, LK kūrėjai savanoriai, pagerbę visus 1920 m. kritusius savanorius ir 1944-1953 m. žuvusius partizanus, apšvietę kiekvieną jų kryželį ar kenotafą, jautėmės garbingai ir didžiai atlikę savo pareigą.
Straipsnio sutrumpintas variantas – A. Vareikis. „Visoje rinktinės teritorijoje“ – buvo publikuotas Lietuvos savanorių laikraštyje „SAVANORIS“ Nr. 11 (431), 2011-11-24. 7 psl.